Kad ir kokios patrauklios naujosios statybinės medžiagos, mediniai namai išlieka patys populiariausi – jie šildo ne ir kūną, ir sielą. Rąstinio namo interjeras nebūtinai turi būti tamsus, monotoniškas, senoviškas.

Kontrastas: prie medienos dera ir kontrastingos medžiagos – metalas, stiklas.

Algimantas Kančas: Jei sienos, lubos, grindys – medinės, tuomet kitas interjero detales, pavyzdžiui, duris, laiptus, galima rinktis iš kitos, šiuolaikinės, medžiagos. Prie medžio dera ir metalas, ir stiklas.

Rąstinis namas ypatingas, nes sakoma, kad jis yra gyvas. Daugelį džiugina ne tik gera sienų šiluminė varža, bet ir medžio natūralumas, aromatas, ypatinga aura.

Specialistų teigimu, mediena yra labai subtili, gyva, be galo daug žinių reikalaujanti medžiaga. Šviežiai nuobliuoto medžio paviršius jau po valandos bus pasikeitęs, po paros jį apdailinti reikia visai kitaip. Gyvenant rąstiniame name reikėtų išnaudoti medieną, nieku gyvu neslėpti jos.

Mūsų senoliai kaimuose gyveno būtent rąstiniuose namuose, tai diktavo tuomečių trobų interjero stilių. Mediena natūraliai patamsėdavo, langų angos būdavo nedidelės, tad viduje tvyrojo prieblanda. Anuomet žmonės daug laiko praleisdavo lauke, dirbdami, tad galėdavo išvengti ilgo buvimo patamsyje.

Šiuolaikiniai žmonės savo namams kelia kitokius reikalavimus. Norisi erdvės, šviesos, patogumo ir modernumo. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti rąstinių namų ar rąstus maskuoti. Tai tiesiog įnoringesnė apdaila, reikalaujanti išmoningų sprendimų.

Rąstiniame name nori nenori atsiranda labai daug medžio. Svarbu interjerą apipavidalinti taip, kad žmogus jame nesijaustų it medinėje dėžutėje. Architektas Algimantas Kančas, kūręs ne vieną interjerą mediniame name, pataria pernelyg nesustiprinti medienos įspūdžio.

Medienos nereikia slėpti, tačiau jos gausą galima šiek tiek nuraminti. Pavyzdžiui, medžio rudumą galima sušvelninti nudažant medį persišviečiančia baltos spalvos priemone. Architektas nepataria rąstų dar labiau rudinti, nes aplinka taps nejauki, agresyvi.

A.Kančui artimiausias kontrasto principas. "Jei sienos, lubos, grindys medinės, tuomet kitas interjero detales, pavyzdžiui, duris, laiptus, galima rinktis iš kitos, šiuolaikinės, medžiagos. Prie medžio dera ir metalas, ir stiklas", – patarė architektas.

Pasirinkus kontrastą, didesnė tikimybė, kad sprendimas pasitvirtins. Bandant prie medžio prisitaikyti reikia itin subtiliai jausti, kaip tai daryti. Taigi, nebijantieji priešybių, mediniame name gali rinktis modernius baldus. Prie medžio dera įvairūs audiniai, sunkumo jausmą stiprinančių odinių baldų rąstinėje aplinkoje A.Kančas vengtų.

Nereikėtų rąstinio namo viduje apsikrauti vien mediniais, skirtingų faktūrų daiktais. Pasak architekto, daugių daugiausia galima naudoti dvi medžio spalvas: tamsaus ir šviesaus, balinto ir nebalinto.

Be to, statant namą A.Kančas nepataria naudoti apvalių rąstų, kurie būdingi slavų kraštams. Lietuvių namuose, įsitikinęs architektas, rąstai turėtų būti tašyti.