Be šio neįmantraus architektūrinio elemento šiandien dažnas jau neįsivaizduoja savo svajonių namų. Gyvenamąją erdvę praplečiančios terasos tapo pamėgta vieta ne tik mėgautis rytine kava ar ant žarijų pačirškintais kepsniais.

Naudingi patarimai

Kai kurie specialistai terasai pataria naudoti giluminio impregnavimo medieną.

Metalinės tvirtinimo detalės turėtų būti apsaugotos nuo rūdijimo. Geriausia, kai jos yra karšto cinkavimo arba pagamintos iš nerūdijančio plieno.

Impregnuotos medienos danga gali būti ir nedažyta, tačiau siekiant geriau apsaugoti nuo įtrūkimų, puvimo bei kitų mechaninių pažeidimų, patartina ją nudažyti arba alyvuoti.

Žinovai tikina, jog kasmet impregnuojant medieną terasa atrodys kaip nauja.

Priartina prie gamtos

Klaipėdietis architektas Vitalijus Jankūnas pastebi, kad pastaruoju metu individualių namų projektai nebeapsieina be didesnės ar mažesnės terasos. Vis daugiau žmonių jas įsirenginėja ir prie jau esančių pastatų.

"Matyt, pamažu keičiasi mūsų poreikiai, galbūt tai susiję ir su tuo, kad žmonės daugiau keliauja, mato, kaip yra kitur. Rytinis kavos atsigėrimas terasoje ar vakarojimas joje suteikia ypatingą jausmą. Džiugina, kad žmonės nebeužsisklendžia kambariuose, "persikrausto" į lauką. Tai visai kita gyvenimo kokybė", – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak V.Jankūno, nebe naujovė terasas įrenginėti ir komercinės paskirties objektuose – tam neretai tiesiog išnaudojamas statinio stogas.

"Bet kokiu atveju tai yra priartėjimas prie gamtos, o tai ypač svarbu, kai gyvename tokioje urbanizuotoje aplinkoje", – teigė specialistas.

Rengiamos ne tik ant žemės

Terasomis galima paversti ir kabančias konstrukcijas. Būtent tokias įsirengė ir pats architektas, gyvenantis antrajame sublokuotųjų namų aukšte.

"Dažniausiai balkonų plotis būna 1,2 m gylio, mūsų atveju buvo vadovautasi skandinavišku principu – kabančios konsolės gylis siekia 2 m. Buvo pasiektas maksimalus kabančiosios terasos efektas. Vienos jos plotas siekia net 14 kv. m, vargu ar yra tokio dydžio tradicinių balkonų", – projekto subtilybėmis dalijosi pašnekovas.

Ne tik dėl klimato, bet ir kitų motyvų Lietuvoje terasoms dažniau naudojama mediena nei plytelės ar kita medžiaga. Ant medinio pagrindo maloniau vaikščioti basomis, ši medžiaga jauki, gamtiška.

"Viena vertus, tai yra prabanga, tačiau, kita vertus, 1 kv. m paprastų plytelių kainuos apie 30 litų. Už tą pačią kainą įsigyti ir medienos, o skirtumas bus didžiulis – medis kvepės, bus gyvas, šiltas", – vardijo pašnekovas.

Nenuvertina vietinės medienos

V.Jankūno manymu, norintieji sutaupyti turėtų nepasikliauti specializuotų prekybos centrų skelbiamomis akcijomis.

Jis ir pats patyrė, jog nepatingėjus pasidairyti po įvairias įmonėles, kad ir atokiau nuo Klaipėdos, galima įsigyti gerokai kokybiškesnės ir pigesnės medienos.

Kai kurie specialistai terasoms pataria rinktis itin patvarią maumedžio medžiagą. Tačiau, V.Jankūno nuomone, nereikėtų nuvertinti ir paprasčiausių lietuviškų spygliuočių.

"Viskas priklauso nuo piniginės storio. Rekomenduočiau pirkti tokią medieną – nesvarbu, ar tai bus paprasčiausios pušys ar eglės, – kuri gerai išdžiovinta ir termiškai apdorota, tada ji bus ilgaamžė, – patirtimi dalijosi pašnekovas. – Kiek teko pastebėti artimiausioje aplinkoje, šiuo metu populiariausia medžiaga – termiškai apdorotos spygliuočių bei maumedžių lentos. Tik tiek, kad pastaroji mediena trigubai brangesnė."

Kadangi įprastai terasos neapsaugotos nuo kritulių, temperatūrų kaitos, o tai veikia medį, specialistai rekomenduoja rinktis kuo storesnes ir platesnes lentas.

"Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad jos turėtų būti ne mažesnio kaip 2,8–3 cm storio. Kuo liaunesnės, siauresnės lentos, tuo labiau jos klaiposi, yra mažiau stabilios ir ilgaamžės", – aiškino pašnekovas.

Turi būti malonu akiai

Pasak V.Jankūno, renkantis pusę, kurioje bus rengiama terasa, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą kriterijų.

"Žinoma, vieniems labiau patinka džiaugtis vakarėjančia saule, kitiems – jos spinduliuose gerti rytinę kavą. Kadangi maloniausia, jaukiausia pietvakarių, vakarų pusėje, dažniausiai žmonės šias kryptis ir renkasi", – pastebėjo pašnekovas.

Vis dėlto renkantis terasos vietą, specialistas pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į tai, kur atsiveria gražiausias vaizdas, kokie yra vyraujantys vėjai.

"Jei vakarinėje pusėje yra puikus vaizdas, tačiau sykiu ir plynas laukas, nuo jūros papūtus vakarų vėjui net vasarą tokioje terasoje būtų žvarbu ir nemalonu. Vėją užstoja medžiai, kiti želdiniai, taip pat galima įrengti lengvų konstrukcijų sienutę", – patarė specialistas.

Pasak V.Jankūno, jei yra galimybė, pravartu įrengti porą terasų skirtingose pusėse.

"Kaip ir atskiros namo erdvės, taip ir terasos turėtų būti skirtingų funkcijų. Viena gali būti mažesnė, kita didesnė, skirta didesniam žmonių susibūrimui", – aiškino V.Jankūnas.

Stato ir sūkurines vonias

Pasak architekto, optimaliausias terasos plotas – 12–14 kv. m: jos gylis turėtų būti ne mažesnis nei 3 m, plotis gali būti ir 4 m arba pagal poreikius – didesnis.

"Yra susiformavęs savotiškas standartas, nes 3 m gylio pakanka, kad erdvė būtų pakankamai ergonomiška. Joje galima pastatyti stalą su kėdėmis, netgi gultus – jiems apeiti liks dar apie metrą. Tačiau kadangi terasose ne tik statomi baldai, bet ir sūkurinės vonios, kiekvienas renkasi norimą plotą pagal poreikius", – komentavo V.Jankūnas.

Pasak pašnekovo, jis dažniau rekomenduoja rinktis šviesesnę lentų spalvą.

"Tamsų paviršių saulė labiau prikaitina. Todėl jei terasa yra pietinėje pusė, karštu paviršiumi vaikščioti bus nekomfortiška. Vakarinėje pusėje galima rinktis ir sodresnius tonus", – mano pašnekovas.

Ar specialistas virš terasos patartų rengti apsauginį stogelį? "Mano principas – į viską pažiūrėti paprasčiau. Juk kartais lengvas vasariškas grybų lietus nuteikia romantiškai", – šmaikštavo pašnekovas.

Šaltukas – ne kliūtis

Pasak V.Jankūno, bičiulių patirtis atbaidė nuo idėjos įsirengti markizes – esą pasitaikė atvejų, kai gūsingas vėjas jas nuplėšė tiesiog su visa konstrukcija.

"Jei lauke lyja, vėjuota ir žvarbu, bet kokiu atveju terasoje sėdėti bus nemalonu. O kai puikus oras, gyvenimo kokybės erdvė prasiplečia ne tik vasarą. Netgi žiemą, šviečiant saulei, galėjome mėgautis maloniomis akimirkomis savo terasoje, gurkšnodami karštą kalėdinį vyną", – prisipažino pašnekovas.

Prekybos centruose gausu priemonių, skirtų terasų priežiūrai, jų atnaujino paslaugas siūlo ir nemažai specializuotų įmonių.

V.Jankūno nuomone, puoselėti šią konstrukciją savo pastangomis nėra neįmanoma misija.

"Aš pats naudojau lietuviškus spygliuočių medieną, tad ją reikia labiau pagloboti nei maumedį ar kitą patvaresnę medžiagą. Mūsų terasos tarnauja antrą sezoną ir kol kas puikiai, tačiau po vasaros jau teks perdažyti", – būsimus darbus įvardijo pašnekovas.

Gelbsti lengvos konstrukcijos

V.Jankūnas atkreipė dėmesį, jog projektuojant statinį, terasos plotas įtraukiamas į bendrą užstatymo plotą.

Pašnekovas neneigė girdėjęs, o ir pats kartą susidūręs su atveju, kai statybininkai bandė gudrauti ir šiai konstrukcijai pritaikyti namo statybos įkainius.

"Statybininkai apie 14 kv. m terasą įvertino beveik 15 tūkst. litų – tai yra vadinamosios dėžutės statybų tarifu. Kai užsakovas apsižiūrėjo, 15 tūkst. pavirto į pusantro tūkstančio litų", – prisiminė architektas.

Neturintys galimybių teisiškai įsirengti terasas, V.Jankūno žodžiais, taip pat turi išeitį.

"Vienas iš variantų – lengvos konstrukcijos. Štai žmogus negalėjo įstatymiškai projektuoti terasos dėl sklypo ribos apsaugos zonos. Jis panaudojo lengvas konstrukcijas, iš vadinamųjų europalečių susirentė pagrindą, ant jo sumontavo medines lentas. Jei ateityje kaimynystėje iškiltų namas ir nepavyktų geruoju susitarti su kaimynu dėl terasos, tokį statinį bus galima labai paprastai išmontuoti.", – aiškino pašnekovas.