Greitai nusikračiusios recesijos, daugelis Pietų Amerikos šalių ekonomikų 2011-aisiais ir toliau augs. Plėtra gali šiek tiek sulėtėti. Tačiau jei pasaulio ekonomika nekris į antrą duobę arba jei Kinija, kuri Pietų Amerikai yra didelė nauja rinka, nesuklups, šio regiono ekonomikos augimas sieks 4–5 proc.

"The Economist" Šiaurės ir Pietų Amerikos skyriaus redaktorius

Politika eis evoliucijos keliu, be didelių lūžių. Kitaip tariant, regionas, kuris ilgai buvo laikomas politinio ir finansinio nestabilumo sinonimu, mokosi džiaugtis ramia ekonominės plėtros ir stabilios demokratijos rutina.

Tai taikytina ir naujų lyderių rinkimams. Metų pradžioje pasitraukė aštuonerius metus Brazilijos prezidento pareigas ėjęs Luizas Inácio Lula da Silva, kuris pamažu tapo Pietų Amerikoje dominuojančiu lyderiu. Dilma Rousseff, jo mokinė ir įpėdinė, tęs Brazilijos pragmatinę ekonominę politiką ir pasinaudos valstybės galiomis kuriant pramonės čempionus. Jai trūksta L.I.Lula da Silvos didžiulės politinės patirties, todėl daug dėmesio bus kreipiama į tai, kaip jai seksis bendradarbiauti su sąjungininkais Kongrese. Bet didžiausia rizika Brazilijai – tai galimos nesėkmės stengiantis išgauti naftą iš jūros dugne esančių telkinių, nes tai itin techniškai sudėtinga.

Meksikoje vykstančiame narkotikų kare nebus jokių atokvėpių, bet gali paaiškėti, kad vyriausybė perima iniciatyvą. Politikoje dominuos įvairus manevravimas prieš 2012 m. prezidento rinkimus. Visų akys bus nukreiptos į liepą vyksiančius gubernatoriaus rinkimus Meksiko valstijoje – daug gyventojų turinčiame žiede apie Meksiko miestą. Jei laimės centristinė Institucinė revoliucinė partija (PRI), kadenciją baigiantis gubernatorius Enrique Peña Nieto tikrai taps šios partijos kandidatu į prezidentus. Jei ši partija pralaimės prezidento Felipe Calderóno konservatorių partijai ir kairiesiems, 2012-ųjų rinkimuose nusimatys atkaklios lenktynės.

Dar prieš tai prezidentai bus renkami Peru (balandį) ir Argentinoje (spalį). Peru ekonomika jau kurį laiką veržliai auga, bet jos politikai nenuspėjami, iš dalies dėl to, kad jie susitepę korupcija ir dėl to, kad nėra veiksmingos socialinės politikos.

Likusią straipsnio dalį skaitykite specialiame leidinyje "Pasaulis 2011"