Valdžia svarsto galimybę mažinti kliūtis iš JAV importuotiems naudotiems automobiliams

Euro nokautuotas ir keletą pastarųjų metų atsitiesti negalintis JAV doleris amerikinių ar JAV rinkai skirtų automobilių importą pavertė patraukliu verslu. Tiksliau – suteikė galimybę uždirbti naudotus keturračius perkantiems anapus Atlanto, siunčiantiems į Lietuvą, o iš čia po trumpos viešnagės dirbtuvėse palydinčius tolyn į Rytus.

„Regitros“ duomenimis, iš visų į Lietuvą įvežtų ir čia registruojamų (išduodant laikinuosius arba bendrojo naudojimo valstybinio numerio ženklus) lengvųjų keleivinių automobilių įvežtieji iš JAV 2006-aisiais sudarė 6,3 proc. bendro įvežtų ir registruojamų lengvųjų keleivinių automobilių skaičiaus. Šiemet iki lapkričio 1 d. importas iš Jungtinių Valstybių ūgtelėjo net iki 9,3 proc.

Korupcijos katalizatorius

Kadangi kiekvienais metais mūsų šalies transporto parkas padidėja mažiausiai 200 tūkst. naudotų automobilių, tokia amerikinių mašinų dalis turėtų pastebimai keisti vaizdą gatvėse ir keliuose. Tačiau taip nėra. Tiek pernai, tiek šiemet registruodami iš JAV įvežtus lengvuosius keleivinius automobilius dauguma (apie 80 proc.) savininkų renkasi laikinuosius valstybinio numerio ženklus. Šie ne ilgiau kaip 60 parų galiojantys valstybinio numerio ženklai išduodami įvežamoms į Lietuvą arba iš jos išvežamoms transporto priemonėms.

Nors amerikinės mašinos dažniausiai būna gerokai jaunesnės, geriau sukomplektuotos ir tikrai pigesnės nei gabenamos, tarkime, iš Vokietijos, mūsų šalyje jų lieka labai nedaug. Taip yra dėl kai kurių biurokratinių kliūčių, turinčių saugoti Europos Sąjungos (ES) rinką nuo trečiųjų šalių fabrikuose pagamintų transporto priemonių.

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ viceprezidentas Gintautas Šlėderis tikina, kad Lietuvoje atsisakius prieštaringai vertinamo reikalavimo drausti eksploatuoti automobilius su amerikiniais žibintais (nuo europietiškų jie skiriasi mašinos gale esančiais raudonais stiklais ir identifikacijos ženklais), bandymų papirkti techninių apžiūrų centrų (TAC) kontrolierius sumažėtų penktadaliu.

„Žmogus visada ieško galimybės pigiau spręsti problemas, todėl užuot už kokius 1500–2000 litų pirkęs europietiškų žibintų komplektą amerikiniam automobiliui, jis bando arba duoti kyšį TAC darbuotojui, arba apgauti jį dienai išsinuomojęs „teisingus“ žibintus. Mano žiniomis, pastaroji paslauga, įskaitant ir montavimo darbus, kainuoja apie 400 litų. Tai absurdiška padėtis, nes iš tiesų minėtas reikalavimas neturi nieko bendra su eismo saugumu – neteko girdėti, kad avarija įvyktų dėl automobilio gale mirksinčių ne geltonų, o raudonų posūkio signalų. Amerikinių automobilių priekiniai žibintai, nors yra asimetriški, kitų eismo dalyvių tikrai neakina ir matomumo neblogina“, – pripažino G.Šlėderis.

„Transekstos“ viceprezidentas teigė girdėjęs, jog už tam tikrą mokestį galima pakeisti ne amerikinius žibintus, o tik jų ženklinimą. Europietiški identifikacijos ženklai atsiranda netgi ant „Hammer“ ar „Infinity“ žibintų – t. y. automobilių modelių, kurie Senajame žemyne apskritai nepardavinėjami.

Pašnekovas pripažino, kad liberalizuoti automobilių importą iš JAV būtų racionalu, nes tai padėtų gerokai sparčiau atnaujinti Lietuvos transporto parką.

„Galima suprasti automobilių pramonę turinčias šalis, tačiau ką nuo ko saugo Lietuva, galinti pasigirti nebent beviltiškai pasenusiu transporto parku? Žinoma reikėtų kur kas griežčiau kontroliuoti avarijose sumaitotų mašinų gabenimą, nes jų „prikėlimas iš mirusiųjų“ dažniausiai tik komplikuoja eismo saugumo problemas. Neseniai vykusiame pasitarime su muitininkais svarstėme galimybę kurti į Lietuvą importuojamų automobilių duomenų banką, kuriame būtų saugoma svarbiausia informacija ir mašinų nuotraukos. T. y. naudotą automobilį perkantis žmogus galėtų pats pamatyti, kokios būklės mašina buvo prieš atsidurdama turguje. Tai sumažintų prekeivių galimybę sukčiauti“, – samprotavo G.Šlėderis.

Konkurencijos grimasos

Panevėžietis verslininkas Rokas Lipeikis, keletą metų prekiaujantis iš JAV gabenamais automobiliais, taip pat teigė, kad kai kurie bandymai saugoti Europos rinką nuo amerikinių mašinų invazijos sunkiai suvokiami sveiku protu.

„Nors JAV ir Europos automobilių gamybos pramonės raida kiek kitokia, mašinų skirtumai labiau simboliniai. Visos svarbiausios sistemos, išskyrus saugos diržus ir žibintus, iš esmės yra identiškos, o kai kuriais atvejais JAV reikalavimai griežtesni. Pavyzdžiui, dėl Kalifornijoje galiojančių ekologinių normatyvų, čia draudžiama prekiauti kai kurių markių automobiliais. Savo pramonės neturinčios Europos šalys šiuos dalykus jau senokai suvokė ir pradėjo į viską žvelgti kur kas paprasčiau. Tarkim, Norvegijoje visus po 2005-ųjų pagamintus amerikinius automobilius galima registruoti be jokių didesnių kliūčių“, – dėstė R.Lipeikis.

Verslininkas pripažino, kad analogiškus sprendimus priėmus ir Lietuvoje, sąlygiškai naujų, kokybiškų ir nebrangių automobilių pasiūla gerokai išaugtų.

„Amerikoje įprasta keliauti lėktuvais, o ne automobiliais, todėl atvejai, kai 5 metų senumo mašinos rida siekia 100 tūkst. mylių, yra reti. Tokio paties amžiaus automobiliai kur nors Vokietijoje kaip taisyklė būna visiškai „sudrožti“, tačiau formaliai tinkamesni Lietuvos žmonėms“, – pasakojo R.Lipeikis.

Prieš trejetą metų įkurtos Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas Gintas Braždis, samprotaudamas apie Lietuvos rinkos apsaugą tikino, kad amerikinių mašinų importuotojai nėra oficialių automobilių gamintojų atstovų konkurentai.
„Sociologiniai tyrimai rodo, kad tik 7 proc. respondentų, nusprendusių pirkti naują automobilį, svarstytų galimybę rinktis naudotą mašiną. T. y. absoliuti dauguma pasiturinčių žmonių neketina rizikuoti pirkdami automobilį turguje. Čia mašinas perka tas visuomenės sluoksnis, kuris kol kas net ir geriausių ketinimų vedamas negali sau leisti važinėti naujais automobiliais“, – aiškino G.Braždis.
Jo teigimu, kai žmonės pradės gyventi turtingiau, viskas savaime atsistos į europietiškas vėžes ir ratuotų senienų paklausa savaime sumažės. Kol kas dirbtinai riboti žmonių galimybę nusipirkti bent šiek tiek naujesnį ir geresnį nenaują automobilį, yra nesąžininga. Juo labiau kad dažniausiai iš JAV plukdomi tie patys „Volkswagen“, „Audi“, „Toyota“, „Volvo“, „Subaru“ ar „Mercedes Benz“ nuo europietiškų analogų skiriasi tik nereikšmingomis smulkmenomis.

Grandininė reakcija

Naudotų automobilių importuotojai atkreipia dėmesį ir į tai, kad suklestėjęs importas iš JAV per keletą pastarųjų metų Klaipėdą pavertė vienu daugiausiai konteinerių rytinėje Baltijos pakrantėje perkraunančiu uostu. Vien tik automobiliais pakrautų konteinerių čia per mėnesį atkeliauja apie 1200, o tai darbu aprūpina maždaug 120 uostininkų. Kadangi dauguma iš Amerikos pargabenamų mašinų būna parduodamos po didesnių ar mažesnių incidentų keliuose, jų remontas Lietuvoje darbu aprūpina mūsiškius servisus.
„JAV yra viena turtingiausių pasaulio šalių, kurioje vartojimas itin skatinamas, todėl net po, mūsų akimis, juokingai menkos avarijos, automobilio techninis pasas paimamas, o žmogui siūloma draudimo išmoka ir galimybė nusipirkti naują mašiną. Apkulta mašina vėl į kelius išleidžiama po kruopštaus patikrinimo specialiose laboratorijose, todėl dažniausiai jos parduodamos aukcionuose ardyti ir būna įkainotos simbolinėmis sumomis. Penkerių metų senumo, neprestižinės markės, šiek tiek apgadintą automobilį ten galima įsigyti už 200–400 dolerių. Tiesa, kol toks automobilis perplaukia Atlantą, būna suremontuojamas ir už jį sumokami mokesčiai, kaina išauga 5 ar 6 kartus. Nepaisant to, dažnai amerikiniai automobiliai būna trečdaliu pigesni nei analogiški pargabenti, tarkim, iš Vokietijos“, – pasakojo G.Braždis.

R.Lipeikis teigė, kad kai kurių modelių automobilius JAV galima įsigyti net 30–40 proc. pigiau nei Europoje, todėl net sumokėjus 10 proc. importo muito mokestį ir 18 proc. PVM, mašinos kainos atrodo labai patrauklios.

Prioritetų rokiruotė

Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas patvirtino, jog pastaruoju metu apie šias problemas nemažai diskutuojama, tačiau teigė, jog galutinio atsakymo kol kas nėra.

„Būdama visavertė ES narė, Lietuva privalo palaikyti Bendrijos rinkos apsaugos priemones, nors mes ir neturime automobilių pramonės. Kita vertus, nesinori apsunkinti smulkiųjų verslininkų veiklos sąlygų. Juo labiau kad liberalizavus kokybiškų ir sąlygiškai naujų automobilių importą iš JAV, mūsų šalies transporto parkas sparčiau keistųsi ir taptų saugesnis. Turint galvoje itin prastą eismo saugumo Lietuvoje padėtį, turėtume išnaudoti visas priemones jai keisti“, – sakė R.Gradauskas.

Ministerijos sekretorius teigė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos specialistams pavesta surinkti informaciją, kaip šie dalykai traktuojami kitose Europos šalyse. Tikimasi, kad išanalizavus jų patirtį, mums bus lengviau priimti teisingus sprendimus.