Sutrikus širdies ritmui, medikai ne visuomet skuba jį atkurti Pereiti į pagrindinį turinį

Sutrikus širdies ritmui, medikai ne visuomet skuba jį atkurti

2010-09-17 16:27
Greitosios pagalbos tarnybos nuvežtas į ligoninę sergantis žmogus negali būti tikras, kad neteks keliauti namo net ir vidurnaktį.

Greitosios pagalbos tarnybos nuvežtas į ligoninę sergantis žmogus negali būti tikras, kad neteks keliauti namo net ir vidurnaktį, o sutrikus širdies ritmui, ne visuomet būtina skubėti jį atkurti.

Ritmas buvo sutrikęs

Būklė, kai sutrinka širdies ritmas, gali būti pavojinga gyvybei. Kaunietis Alfonsas Kalėda tai puikiai žino, nes ritmas jam trinka jau daugiau kaip dešimt metų. Du kartus vyras patyrė klinikinę mirtį. Ji ištiko taikant elektrošoką – elektros impulso terapiją.

Mirtinas gali būti ir pats sutrikimas, kai širdis nepakankamai susitraukinia ir nebeaprūpina organizmo krauju. Tai žinodamas, A.Kalėda labai susirūpina pajutęs, kad jo širdis plaka nebetolygiai: tarsi šokinėja, trūkčioja. Taip atsitiko ir rugpjūčio pradžioje.

Buvo vakaras. Iškviesti greitosios pagalbos medikai nesvarstydami nusprendė vežti ligonį į Kauno ligoninę Aukštuosiuose Šančiuose, buvusią Kauno apskrities ligoninę.

"Ligoninės priėmimo skyriuje man užrašė širdies elektrokardiogramą, kuri patvirtino, kad ritmas sutrikęs. Per minutę ji plakė vos šiek tiek daugiau nei 50 kartų", – prisimena 65-erių vyras.

Jam teko palaukti, kol buvo atlikti kraujo tyrimai.

Ligonis elektrošoko atsisakė

"Budinčiam kardiologui įvertinus širdies susitraukimų dažnį vaistais atkurti ritmą buvo nesaugu dėl galimų gyvybei pavojingų širdies laidumo sutrikimų. Saugus ir vienintelis būdas šiuo atveju yra elektros impulso terapija, tačiau pacientas jos atsisakė, savo sprendimą patvirtindamas parašu", – paaiškino Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotoja gydymui Janina Bierienė.

A.Kalėda patvirtino, kad jis kategoriškai atsisakė pasiūlyto gydymo metodo. Bijojo, kad vėl neištiktų klinikinė mirtis. Buvo laikas, kai šiuo metodu ritmas būdavo atkuriamas tris keturis kartus per mėnesį.

"Elektrošokas man darytas gal dvidešimt kartų. Jį ištverti labai sunku", – guodėsi A.Kalėda.

Kauno ligoninės medikai tvirtina, kad kitais būdais ritmo sugrąžinti negalėjo.

"Buvo nuspręsta palikti lėtinį ritmo sutrikimą, pakoreguojant paciento geriamus vaistus ir jų dozes. Pacientui buvo išrašyta atsakymo forma ir jis išleistas į namus", – ligonio gydymą apibendrino gydytoja J.Bierienė.

Buvo pusvalandis iki vidurnakčio. A.Kalėda medikams sakė, kad neturi kaip grįžti namo. Jie pasisiūlė iškviesti taksi.

"Pacientas atsisakė ir pats išėjo iš priėmimo skyriaus", – konstatuoja ligoninės vadovo pavaduotoja. Ji priduria, kad būtų ieškota išeities, jei ligonis būtų pasiskundęs, kad neturi galimybių parvažiuoti namo.

Atsibudo policijoje

A.Kalėda guodžiasi patyręs didžiulę nuoskaudą dėl to, kad sergantis naktį buvo išvarytas į gatvę. Kelionė taksi automobiliu iš Aukštųjų Šančių iki jo namų Marių gatvėje kainuoja apie 50 litų.

Vyras nusprendė eiti namo pėsčiomis, nes mikroautobusai jau nebevažiavo. A.Kalėda mato tik viena akimi. Antrąją prarado seniai, prieš 17 metų, kai norėjo nuvalyti metalo rūdis druskos rūgštimi. Sužalotoji akis buvo operuota septynis kartus, deja, organizmas net ir jos implanto netoleruoja. Pradėjus trikti širdies ritmui, vyras pripažintas neįgaliu. Be termino.

A.Kalėda prisimena, kad tą naktį išėjęs iš Kauno ligoninės nuėjo iki "Molo" prekybos centro K.Baršausko gatvėje. Buvo apie pusę antros nakties, kai jis atsibudęs suvokė esąs policijoje Chemijos prospekte.

"Policininkas Vitalijus Kunevičius, kuriam dabar buvau nuėjęs padėkoti, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Mane vėl nuvežė į Kauno ligoninę. Rytą mane pervežė į Kauno medicinos universiteto klinikas", – tyliai kalba A.Kalėda.

Grįžti tenka patiems

"Alfonso Kalėdos būklė, jam pakartotinai atvykus į mūsų ligoninę, buvo visiškai stabili. Pacientas paliktas miegoti priėmimo skyriuje iki ryto. Per rytinę vizitaciją jo būklė aptarta su priėmimo skyriaus vedėja. Kadangi pacientas norėjo, kad jam būtų atkurtas širdies ritmas, o elektros impulso terapijos atsisakė, nutarta pacientą nukreipti į Kauno klinikas ir nuspręsti dėl ritmo grąžinimo. Pacientas vykti į kitą gydymo įstaigą sutiko", – reziumuoja generalinio direktoriaus pavaduotoja J.Bierienė.

Ji pabrėžė, kad gydymo įstaiga pagal šiuo metu galiojančius įsakymus organizuoja, kad pacientas būtų pervežtas į aukštesnio lygio arba kitą gydymo įstaigą tik tuo atveju, jei neturi reikiamo specialisto pacientui skubiai gydyti, arba perveža pacientus, turinčius visišką negalią, į slaugos ligoninę ir namus. Už šias paslaugas ligoninė turi apmokėti, todėl miesto greitosios pagalbos automobiliu į namus vežami tik visiškos negalios nevaikštantys ligoniai, į gydymo įstaigą atvežti su greitosios pagalbos siuntimu, kai, suteikus reikiamą medicinos pagalbą, toliau gydytis stacionare jiems nereikia.

"Visais kitais atvejais pacientas yra perspėjamas, ypač vakare ir naktį, kad, suteikus skubią medicinos pagalbą, nesant indikacijų gydyti stacionare, jis turės savo lėšomis grįžti į namus", – taisykles paaiškino gydytoja J.Bierienė.

Iš visų į ligonines greitosios pagalbos automobiliais atvežamų ligonių maždaug pusė išvyksta namo. Tokia visų gydymo įstaigų statistika.

Išgydė vaistais nuo skausmo?

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos priėmimo skyriuje A.Kalėdai vėl buvo atlikti tyrimai ir suleista vaistų.

"Iš karto pasijutau geriau", – prisimena ir džiaugiasi ligonis. Įdomu tai, kad jam buvo suleista vaistų nuo skausmo.

"Duomenų už ūmų koronarinį sindromą šiuo metu nėra, vyrauja neurologijos klinika. Skausmas sumažėjo sušvirkštus į raumenis 30 mg ketanovo ir 75 mg diklako", – rašoma gydytojos Vitos Čėsnienės pasirašytame dokumente.

Kardiologijos klinikoje praleidęs kelias valandas, A.Kalėda buvo išleistas į namus. Nuo tos dienos praėjo jau mėnuo, bet vyras jaučiasi neblogai.

A.Kalėda yra Dainavos poliklinikos pacientas. Šeimos gydytoja Ilona Viluckaitė žino, kad jam seniai diagnozuotas lėtinis prieširdžių virpėjimas, ligonis serga cukriniu diabetu, stuburo ligomis, yra patyręs miokardo infarktą. Dėl širdies ligos A.Kalėdai skiriami vaistai ir nuolat tikrinamas kraujo krešumas.

"Gydytoja kardiologė Irena Petrauskienė yra priėjusi prie išvados, kad atkurti sinusinį ritmą yra netikslinga", – pakomentavo Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai gydytoja Anelė Čakstienė.

Tai, kad yra žmonių, kurių širdies ritmas nuolat sutrikęs ir jie gyvena kone visavertį gyvenimą, patvirtina ir Kauno medicinos universiteto klinikų kardiologai.

Aras Puodžiukynas, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovas:

Širdies ritmas gali sutrikti ir atsikurti savaime. Metams bėgant tai daug kam atsitinka, kaip ir plaukai daug kam pražyla. Jei nesidaro krešulių, tai net ir prieširdžių virpėjimas nėra pavojingas. Maždaug pusė šių priepuolių išnyksta savaime per pirmąsias 24 val. Šiuolaikiniai implantuojamieji stimuliatoriai, kaip maži Volterio monitoriai, registruoja širdies ritmo sutrikimus. Kai pacientai kartą per metus ateina pasitikrinti, ar gerai veikia kardiostimuliatorius, būna užregistruoti 367 širdies ritmo sutrikimo epizodai. Iš jų didžioji dauguma – nuo 1 iki 3 min. trukmės, dalis – nuo 3 iki 5 min., dar kokie trys keturi – nuo 5 iki 20 min., kokie du – nuo 20 min. iki valandos trukmės. Didžioji dauguma pacientų šių sutrikimų nebūna pajautę.

Širdies ritmas, kai reikia jį koreguoti, atkuriamas geriamaisiais greitai veikiančiais vaistais. Galima vaistus suleisti į veną arba sulašinti. Pirmą kartą ritmas turi būti atkuriamas gydymo įstaigoje, nebūtinai stacionare. Ligonis gali būti taip gydomas priėmimo ar skubios pagalbos skyriuje. Ritmą atkurus, pacientas išleidžiamas namo.

Elektrošoku ritmas atkuriamas ligoninėje, nebūtinai trečio lygio. Juk elektros srovė visur vienoda: ir, tarkim, Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, ir Jonavos rajono ar bet kurioje kitoje. Tai saugi standartinė procedūra.

Kiek kartų galima atlikti elektrošoką? Svarbu neperžengti protingumo ribos. Jei ritmas, jį atkūrus, po dviejų dienų vėl sutriko, pakartojus procedūrą sutriko po dviejų savaičių, ligonį galima palikti gyventi tokios būklės. Yra ligonių, kurių širdies ritmas sutrikęs jau 40 metų ir jie laimingai gyvena. Sutrikimų būna labai įvairių: lengvų, beveik be priežasties, ir tokių, kai per kelias sekundes ligonis praranda sąmonę ir gali numirti.

Ritmą palaiko kalis ir magnis

Kalis labai svarbus, kad normaliai veiktų žmogaus organizmo ląstelės. Šis mikroelementas padeda palaikyti stabilų arterinį kraujospūdį ir perduoti elektrocheminius impulsus, kurie būtini reguliuoti širdies ritmą. Kalio gausu vaisiuose (bananuose, abrikosuose), daržovėse (bulvėse, pomidoruose, kopūstuose), grikių, avižų kruopose, ankštiniuose augaluose, žuvyse, paukštienoje, pieno produktuose. Dažnai vartojant kavą, alkoholį, daugiau kalio išsiskiria su šlapimu.

Magnis būtinas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Jis apsaugo žmogaus organizmo audinius nuo kalcifikacijos, kraujagyslių sieneles – nuo pažeidimo staiga pakilus kraujospūdžiui. Magnio trūkumas sukelia raumenų skausmus, dažną širdies plakimą, gali padidėti kraujospūdis, net ištikti mirtini širdies ritmo sutrikimai ar staigiai sustoti širdis. Daug magnio yra pieno produktuose, žuvyse, mėsoje, jūrų gėrybėse, abrikosuose, bananuose, obuoliuose, riešutuose, žaliose lapinėse daržovėse. Svarbu kuo mažiau vartoti alkoholio, valgyti neriebų maistą, nes tai trukdo magniui absorbuotis organizme.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų