Virš didžiųjų šalies miestų vėl besisukantys statybų kranai – tarsi atsigaunančios ekonomikos pranašai. Naujų gyvenamosios statybos projektų – vos vienas kitas, nemenką dalį sudaro atnaujintos per krizę buvusios įstrigusios statybos.

Išėjimo iš minuso metai

Statybų sektoriaus skaičiai rodo, kad retinamos darbuotojų gretos, mažėjantis darbo užmokestis ir blogiausi finansiniai rodikliai jau liko praeityje. Nemaža dalis įmonių vis dar kapanojasi iš bankrotų liūno, vykdo restruktūrizacijas, tačiau esama ir tų, kurie pradėjo naujus ar pratęsė per krizę apleistus projektus.

Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius dr. Vaidotas Šarka sakė, kad nors pirmaisiais šių metų mėnesiais dar statybų sektoriaus atliktų darbų apimtis vis dar krito, jau galima sakyti, jog padėtis stabilizuojasi.

"Kaip ir prasidedant ekonominiam nuosmukiui, 2008 m. statybų sektoriaus rodikliai dar nerodė katastrofiškos padėties, taip ir dabar, atsigaunant ekonomikai, statybų sektorius atsigauna šiek tiek atsilikdamas. Statybų sektorių labiausiai suniokojo susprogęs finansų burbulas, todėl stojo tiek privačių investuotojų, tiek valstybės investicijos į statybas. Atitinkamai atsirandant finansavimo šaltiniams po truputį kyla visų sričių statyba, tiek komercinės paskirties, tiek gyvenamųjų pastatų. Įvertinus tai, kad dabar pradėti keli objektai sudaro įspūdį, kad yra nemažas atsigavimas, tačiau taip dar nėra", – teigė V.Šarka.

Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, sunkmetis statybų sektoriaus pajėgumą sumažino apie 30 proc. "Tie, kurie turėjo savų lėšų ir galėjo iš jų išgyventi laukimo periodą, išliko. Statybų sektorių gelbėjo ir valstybės užsakymai, tačiau visiems statybininkams jų neužteko, kitiems teko gyventi iš sauso davinio. Pradėjusiems statyti naujus objektus taip pat nelengva, lengviau bus galima atsipūsti, kai bus pradėta atsiskaityti, todėl tikėtina, kad antrą šių metų ketvirtį statybų sektorius pakils iš minusinių rodiklių", – teigė pašnekovas.

Pasak jo, geraisiais 2008 m. statybų sektorius atliko darbų už rekordinę 12 mlrd. litų sumą, 2009 m. buvo patirtas 48 proc. kritimas, pernai – beveik 6 proc., o pirmą šių metų ketvirtį dar buvo fiksuojamas 5 proc. kritimas.

Tačiau statybų sektorius optimistiškiau žvelgia į ateitį – tikisi daugiau užsakymų ir aukštesnių kainų. 2011 m. vasarį atliktos statybos verslo atstovų apklausos duomenimis, daugiau kaip 23 proc. statybos įmonių vadovų prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais darbų užsakymų didės, 21 proc. – kad mažės, t. y. atitinkamai 10 procentinių punktų daugiau ir 1 procentiniu punktu mažiau nei prieš mėnesį.

Neperka, nes nėra ką

Nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" duomenimis, šiuo metu Vilniuje statoma 14 gyvenamosios paskirties objektų ir juos užbaigus nekilnojamojo turto rinka turėtų pasipildyti apie 900 naujų būstų. Kaune vyksta septynių projektų statybos ir laukiama apie 250 naujų butų, Klaipėdoje statybų kranai sukasi trijose statybų aikštelėse, kuriose statoma apie 100 naujų butų.

"Atėjus rinkos lūžiui ir nuo 2008 m. sustojus statybų sektoriui 1–1,5 metų pirkėjams užteko to, kas dar buvo pastatyta. Nors, palyginti su geraisiais laikais, sandorių skaičius buvo sumažėjęs 60 proc., įvykę pirkimai išsekino pirkėjams patrauklią pasiūlą. Žinoma, visų naujų statybos butų nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdoje neišpirko", – teigė agentūros "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Šiuo metu Vilniuje neparduotų butų dalis iš 2007–2010 m. pasiūlos siekia 8 proc., t. y. 1150 butų. Kaune neparduota 22 proc., arba 550, tuo laiku pastatytų butų, Klaipėdoje – 25 proc., arba 750, butų. "Visi šie butai jau yra šiuo tuo nepatrauklūs pirkėjams, t. y. per didelio ploto, prasto išplanavimo, pasitikėjimo nekelia statybų bendrovės ir pan. Pastebima, kad dabartiniai pirkėjai susidūrė su kokybiško šiuolaikiško būsto problema", – aiškino pašnekovas.

Neskuba rezervuoti

S.Vagonio nuomone, gyvenamųjų butų šiuo metu pirkėjai neperka ne dėl to, kad negali ar nenori, o dėl to, kad nėra ką pirkti, – tai ir nulėmė naujus statybų projektus. Mat esą pirmųjų atnaujintų gyvenamosios paskirties butų rezervacija šiuo metu vyksta kaip ir ankstesniais laikais, t. y. dar neužbaigus statybų.

Vis dėlto atidžiau panagrinėjus naujų projektų viešai skelbiamą informaciją aiškėja, kad rezervuoti butų statomuose namuose žmonės anaiptol neskuba ir tuo labiau nėra tokios skubos, kokia buvo jaučiama prieš krizę. Daugelyje pradėtų ir dar nebaigtų projektų rezervuota keliolika–keliasdešimt procentų butų, o įsigytas vos vienas kitas. Sparčiau graibstomi butai tik tuose objektuose, kurie kyla išskirtinėse miestų vietose, ir pačios bendrovės pripažįsta, kad bus patenkintos, jei iki statybų pabaigos bus rezervuota bent pusė butų.

S.Vagonis pripažino, kad nauji projektai nedideli ir dar šiemet nebus pasiektas toks statybų mastas, kai buvo statomi ištisi nauji kvartalai. "Per piką statytojai statė tai, kas jiems atrodė įdomu, bet pasirodė, jog tai ne visada patrauklu pirkėjams. Dabar dauguma projektų kokybiniu atžvilgiu jau atspindi paklausos poreikius ir, atrodo, kad statybų kokybė yra geresnė. Todėl naujai atsirandanti pasiūla bus netgi patrauklesnė už naujos statybos būstus, pastatytus prieš kelerius metus. Todėl turintiems galimybę už gerą kainą įsigyti kokybišką naujos statybos būstą dabartiniams pirkėjams pasisekė labiau nei naujus namus įsigijusiems per piką", – tikino S.Vagonis.

"Ober-Haus" duomenimis, nuo piko meto, t. y. 2007 m. pabaigos, Vilniuje butų kainos nukrito 40 proc., Kaune – 34 proc., Klaipėdoje – 46 proc.

Pastatai vaiduokliai nejuda

Teigiama, kad šiuo metu statybos atsigauna tose vietose, kur gyvenamųjų pastatų statyba buvo suplanuota, bet dar nepradėta prieš krizę, ir tai esą rodo, kad šie statytojai tinkamai įvertino savo riziką.

"Didžiausia problema bus su tais objektais, kurių statytojai neįvertino rizikos, jų objektai šiuo metu jau vadinami vaiduokliais. Dažniausiai dėl šio turto statytojai bylinėjasi su bankais arba šis turtas jų jau yra perimtas bankų ir jo dar neskubama atgaivinti. Matyt, situacija tokia, kad yra prarasta tiek lėšų, kurių dabartinė rinkos perkamoji galia dar nėra pajėgi grąžinti. Be abejo, kad daugelis senų projektų nebuvo racionalūs, o atsirandantys naujesni yra geresni, todėl bendrame kontekste vadinamųjų pastatų vaiduoklių situacija gali pasikartoti. Jau turime 20 metų praktiką ir grėsmę keliančių pastatų vaiduoklių, o dėl krizės šis sąrašas gali pasipildyti. Todėl į šią problemą dėmesį turėtų atkreipti ir valdžia – įvesti didesnę atsakomybę tokių pastatų savininkams", – dėstė V.Šarka.

Tačiau kai kurie vienų statytojų pradėti statyti gyvenamieji pastatai jau atgimsta kitų NT vystytojų rankose. Pasak agentūros "Ober-Haus" atstovo S.Vagonio, taip bankrutavusios statybų bendrovės "Atkirta Ranga" pradėtą projektą "Žirmūnų namai" tęsia bendrovė "MG Valda".

Pastatyta gyvenamųjų pastatų

2007 2008 2009 2010

Vieno ir dviejų būstų pastatai 3286 4023 4002 3003

Trijų ir daugiau būstų pastatai 6000 7806 5398 664

Iš viso: 9286 11829 9400 3667

Išduota leidimų naujų gyvenamųjų pastatų statybai

2007 2008 2009 2010

Išduota leidimų naujų gyvenamųjų pastatų statybai 8800 8189 5994 5876

Leistų statyti butų naudingasis plotas (tūkst. kv. m) 2246 1878 1077 1108

Vidutinis leisto statyti buto naudingasis plotas (kv. m) 117 118 143 133

Leistų statyti butų skaičius 19 229 15 928 7553 8319

Komentaras

Robertas Dargis

Statybų bendrovės "Eika" generalinis direktorius,

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Statybų sektoriui sustiprėti padėjo ne privačios investicijos, o valstybės užsakymai: statinių energinio efektyvumo didinimo programa, su miestų infrastruktūra susiję projektai. Jeigu kalbėtume apie mūsų įprastą komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų statybą, šiandien pasigirti dideliais darbais dar negalime. Tai, kad matyti kranai ir statybos yra atsigavusios, yra labai mažos apimties, palyginti su tuo, ką statėme anksčiau. Vis dėlto džiaugiamės, kad po dvejų metų stagnacijos statybų sektorius pajudėjo bent tiek. Šiandien vykstantis statybų sektoriaus judesys yra geresnis nei mes atsargiai prognozavome prieš metus.

Iš visų trijų didžiųjų šalies miestų, didžiausias pagyvėjimas gyvenamųjų pastatų statybos sektoriuje jaučiamas sostinėje, kur pasiūla siekia apie 1,5 tūkst. butų. Atsiranda daugiau ekonominės klasės būstų. Vidutiniame ir prestižiniame sektoriuje yra vos keli projektai.

Klaipėdos rinka dar išlieka stagnuojanti. Nors rinkoje siūloma apie 600 naujos statybos butų, dar yra ir tokių pastatytų objektų, kurių vystytojai neskuba pateikti į rinką parduoti. Matyt, objektų nenorima priduoti, nes reiks mokėti nekilnojamojo turto mokesčius, ir laukiama geresnės kainos. Palyginti su Vilniaus naujos statybos butų rinka, Klaipėdoje fiksuojamas vos 12–14 butų per mėnesį pardavimas – tai labai nedaug. Dar liūdnesnė situacija Kaune, kur per mėnesį vidutiniškai parduodama vos 5 naujos statybos būstai. Pagyvėjimo tikimasi įgyvendinant naujus projektus.

Bankai statybų sektoriuje turi pačią didžiausią įtaką. Bankų rankose yra abu lazdos galai. Jie gali pagreitinti būstų pirkimo procesus pagerindami kreditavimo sąlygas, bet gali ir visiškai sustabdyti butų pirkimą. Manau, kad noras uždirbti bankus jau verčia ieškoti sprendimų ir šiandien jie jau visai neblogai finansuoja būsto pirkėjus. Tačiau į naujai statomų objektų finansavimą žiūri labai atsargiai ir finansuoja tik patikimus statytojus.

Manau, kad dėl energijos išteklių brangimo naujos statybos būstų paklausa didės. Tačiau stabilus statybų sektoriaus atsigavimas bus tuomet, kai nuo tvaraus ekonomikos ir vidaus vartojimo atsigavimo praeis 1,5–2 metai.

Naujos statybos butų kainos Lietuvoje 2008 m. kovo mėn. (tūkst. litų už 1 kv. m)

1 kambario 2 kambarių 3 kambarių 4 ir daugiau kambarių

Vilnius

Centras, Senamiestis, Užupis 8,5–18 8–18 7,5–18 7,5–18

Prestižiniai rajonai 8–12 7–12 6,5–11 6,5–10

Gyvenamieji rajonai 5–7,8 4,8–7,8 4,7–7,5 4,6–7

Kiti rajonai 5,5–6,5 5,5–6,5 5–6 5–6

Kaunas

Centas, Senamiestis 8,7–9,7 7–13 7–12 6,7–11

Žaliakalnis 5,5–7,8 5,5–7,9 5,5–6,9 4,7–7

Gyvenamieji rajonai 4,5–6 4,5–6 4,5–6 4,5–6

Klaipėda

Centras, Senamiestis, prestižiniai rajonai 6,1–12 6–12 6–12 6–10

Gyvenamieji rajonai 6–7,5 5,8–7,5 5,8–7 5,8–7

Naujos statybos butų kainos Lietuvoje 2010 m. kovo mėn. (tūkst. litų už 1 kv. m)

1 kambario 2 kambarių 3 kambarių 4 ir daugiau kambarių

Vilnius

Centras, Senamiestis, Užupis 5–10 4,9–9,5 4,8–9 4,7–8,5

Prestižiniai rajonai 4,6–6,8 4,4–6,6 4,1–6,4 4–6,2

Gyvenamieji rajonai 3,4–5,5 3–5,4 2,9–4,8 2,8–4,6

Kiti rajonai 3–4 2,7–3,8 2,6–3,6 2,5–3,5

Kaunas

Centras, Senamiestis 4–6,5 3,8–6,4 3,7–6,3 3,5–6

Žaliakalnis 4–6,2 3,8–6,1 3,7–6 3,6–5,8

Gyvenamieji rajonai 2,9–4,5 2,9–4,5 2,9–4,4 2,8–4

Kiti rajonai 2,3–3,3 2,3–3,3 2,2–3,2 2–3

Klaipėda

Centras, Senamiestis, prestižiniai rajonai 3,9–6,6 3,8–6,5 3,7–6,4 3,6–6,3

Gyvenamieji rajonai 3,2–4,6 3,2–4,6 3–4,4 3–4,3

Šaltinis: "Ober-Haus"