Teisme SEB banko valdoma bendrovė „SEB lizingas“ bando iš klientės prisiteisti apie 11 tūkst. litų skolą, bet, regis, šis teismo procesas kitu galu gali atsisukti bankininkams.

Nesudarė galimybių perpirkti

Užklupus finansiniam sunkmečiui daugelis įmonių, automobilius pirkusių išperkamosios nuomos būdu, turėjo su jais atsisveikinti ir juos pristatyti į pardavimo aikšteles. Taip atsitiko ir maždaug prieš pusantrų metų bankrutavusios bendrovės akcininkei A.S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Klaipėdos.

Bankrutavusi bendrovė išperkamosios nuomos būdu iš bendrovės „Krasta Auto“ su bendrovės „SEB lizingas“ pagalba buvo įsigijusi du BMW klasės automobilius. Abu automobilius buvo galima išpirkti už likutinę vertę arba reikėjo grąžinti išperkamosios nuomos bendrovei. Vieno automobilio (BMW 3 klasė) likutinė vertė siekė apie 4 tūkst. litų, kito (BMW 7 klasė) – apie 60 tūkst. litų.

„Buvome pasiruošę išpirkti abu automobilius, bendrovei “SEB lizingas„ pateikėme raštiškus prašymus, bet mums ši galimybė nebuvo suteikta. Pigesnį automobilį bendrovė pardavė už maždaug 18 tūkst. litų ir iš to gavo apie 14 tūkst. litų pelno. Šis automobilis buvo įsigytas be laiduotojų. Už antrąjį, brangesnį, automobilį buvau laidavusi asmeniškai. Ir kaip laiduotoja atkakliai siekiau tą automobilį perpirkti. Kai parašiau prašymą bendrovei, ji įpareigojo mus atvairuoti automobilį į pardavimo aikštelę. Paskui vis domėjomės, kokia pardavimo kaina. Vieną dieną sužinojome, kad kaina bus kitos dienos ryte, tačiau anksti atvykę į aikštelę sužinojome, kad automobilis jau parduotas kitiems“, – pasakojo klaipėdietė.

Pasak jos, tuomet teko nuryti karčią piliulę ir viską pamiršti. „Pardavė, tai pardavė, ką padarysi“, – tuomet manė prabangaus automobilio laiduoja.

Apie skolą pranešė teismas

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Šį pavasarį moteris gavo teismo nutartį, kurioje buvo juodu ant balto parašyta, kad bendrovė „SEB lizingas“ iš buvusios klientės nori prisiteisti apie 11 tūkst. litų skolą su delspinigiais. Buvo nurodyta, kas ši skola susidarė pardavus jos laiduotą automobilį už mažesnę nei likutinė vertė sumą, t. y. banko bendrovė nurodė, kad patyrė nuostolį.

„Nuo automobilio pardavimo jau buvo praėję daugiau kaip metai ir netikėtai iš teismo sužinojau, kad automobilis buvo parduotas pigiau, nei aš pati siūliau “SEB lizingui„. Net neabejoju, kad bankas nori pasipelnyti, nes pardavė automobilį mažesne nei rinkos kaina ir man, kaip laiduotojai, neleido automobilio nusipirkti už likutinę vertę“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak jos, kai buvo parduotas automobilis, ji negavo jokių žinių apie skirtumus. „Manėme, kad mūsų skola išperkamosios nuomos bendrovei padengta“, – sakė ji. Buvusiai klientei keista ir tai, kad banko bendrovė, pardavusi bankrutavusios bendrovės BMW 3 klasės automobilį, uždirbo tiek, kiek dabar prašo iš buvusios laiduotojos.

„Jeigu bankas automobilį norėjo kam nors parduoti pigiau, tai čia jo reikalas. Man pakabinta skola nepagrįsta“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pirkėjų netrūko

Sužinojusi, kad liko banko skolininke, klaipėdietė A.S. pradėjo domėtis automobilio pardavimo istorija.

„Mano laiduotas automobilis buvo parduotas per 5 minutes nuo kainos paskelbimo ir buvo ištisas pirkėjų sąrašas. Buvau šokiruota sužinojusi, kad išperkamosios nuomos bendrovių automobiliai buvo labai paklausūs, nes jie būdavo parduodami pigiau nei rinkos kaina. Man atrodo, kad banko nustatyta kaina buvo žemesnė nei rinkoje, jeigu toks brangus automobilis buvo parduotas akimirksniu“, – įsitikinusi ji.

Jos turimais duomenimis, šiuo metu tokios komplektacijos automobilis net praėjus beveik dvejiems metams kainuoja tiek pat, kiek siekė likutinė jo vertė, t. y. apie 60 tūkst. litų. Tačiau banko išperkamosios nuomos bendrovė jį pardavė beveik 10 tūkst. litų pigiau.

Bendrovės „Krasta Auto“ Klaipėdos skyriaus buvęs vadovas Nerijus Mažutis prisimena, kad „SEB lizingui“ priklausęs 7 klasės BMW buvo parduotas labai greitai. „Kai vos tik ryte buvo gauta kaina, automobilis buvo parduotas per 5 minutes. Visi išpirkimai iš banko tiesiogiai derinami su banku, mes, kaip aikštelės valdytojai, neturėjome netgi teisės derėtis su laiduotojais. Mūsų tikslas buvo parduoti automobilį nesvarbu kam už konkrečią banko nustatytą sumą. Bankas kainas nustatydavo savo nuožiūra“, – pasakojo N.Mažutis.

Paklaustas apie iš anksto sudarytus pirkėjų sąrašus jis neslėpė, kad tokie buvo. „Kol dar nežinodavome, už kokią kainą bankas parduos automobilį, užsirašydavome besidominčių klientų kontaktus, ir tiek. Kai sužinodavome pardavimo kainą, jiems apie tai pranešdavome. Automobilis atitekdavo pirmam pirkėjui“, – paaiškino N.Mažutis.

Argumentai – prieš banką

Kai dienraštis kreipėsi į SEB banką komentaro apie šią situaciją, buvo gautas atsakymas, kad be klientės raštiško sutikimo bankas nieko nekomentuos. Išgirdusi tokį pageidavimą klientė A.S. atkirto paprastai: „Jeigu sutikau viešai papasakoti, kaip bankas sukčiauja, čia mano asmeninis reikalas. Jeigu bankas nori – komentuoja, jeigu nenori – nekomentuoja.“

Siekdama kuo didesnio objektyvumo dienraščio žurnalistė praėjusią savaitę dalyvavo Vilniaus 2-ojo apygardos teismo teisme. Jame „SEB lizingui“ atstovaujantis advokatas nelabai sėkmingai bandė teisėjui įrodyti, kad banko išperkamosios nuomos bendrovės reikalaujama skola yra pagrįsta.

Pasirodo, klientės pageidavimą perimti finansinius įsipareigojimus už laiduotą automobilį išperkamosios nuomos bendrovė atmetė, tačiau tai padarė žodžiu ir neturi jokių raštiškų įrodymų. Teisme buvo bandyta argumentuoti, kad bankas neperleidžia automobilių asmenims, susijusiems su bendrove skolininke. Tačiau klientė A.S. retoriškai klausė, o kokiu tuomet tikslu ji už automobilį laidavo? Laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad laiduotojas prisiima finansinę atsakomybę.

Teisėjui Edvardui Juozėnui kilo klausimas, kodėl išperkamosios nuomos bendrovei susidarė nuostoliai ir nebuvo siekiama jų sumažinti klientės naudai. „SEB lizingo“ advokatas bandė argumentuoti, kad, nesant galimybės turtą parduoti klientei, automobilis buvo parduotas už rinkos kainą, kurią bendrovė nustatė pagal tuomet parduodamų automobilių skelbimus. Tačiau teisme liudininkas N.Mažutis patvirtino, kad paprastai automobiliai nebūdavo parduodami taip greitai. O tai esą ir teismui leidžia manyti, kad išperkamosios nuomos bendrovės nustatyta automobilio kaina buvo mažesnė už rinkos kainą.

Teismas suabejojo

Teismui kilo įtarimas, kodėl prabangų automobilį „SEB lizingas“ pirmiausia pardavė bendrovei „Krasta Auto“, o ši jį už išperkamosios nuomos bendrovės nustatytą kainą perleido trečiajam asmeniui.

Kaip paaiškėjo teisme, prabangaus automobilio pirkėjas buvo iš Vokietijos. N.Mažutis teisme argumentavo, kad kai išperkamosios nuomos bendrovių perimti automobiliai parduodami šalyje „Krasta Auto“ jų neperperka, tačiau tokia perpirkimo procedūra būtina, kai pirkėjas būna užsienietis. Esą taip parduodama taikant nulinį PVM tarifą. Tačiau labiausiai teisėją nustebino tai, kad už šio automobilio perpirkimą „SEB lizingas“ bendrovei „Krasta Auto“ sumokėjo komisinius – apie 1,8 tūkst. litų. Kitas keistas mokestis – už automobilio atėmimą iš buvusių jo naudotojų ir automobilio pristatymą į pardavimo aikštelę. Už tai „SEB banko lizingas“ bendrovei „Krasta Auto“ sumokėjo dar apie 1,5 tūkst. litų. Nors klientė A.S. ir liudininkas N.Mažutis teismui patikino, kad automobilį į aikštelę atvairavo patys buvę savininkai ir jokių papildomų priemonių nebuvo imtasi. „Pinigai iš oro“, – replikavo teisėjas.

Baigdamas teismo posėdį teisėjas E.Juozėnas pareikalavo, kad į kitą posėdį atvyktų konkretus liudytojas iš „SEB lizingo“, paskelbė kito posėdžio datą.

„Būtina išsiaiškinti, kaip vyksta automobilių pardavimas. Prašoma atlyginti nuostolius, bet kilo įtarimų, kad pati išperkamosios nuomos bendrovė gali prisidėti prie nuostolių atsiradimo. Teisme tai išsiaiškinsime“, – apibendrino teisėjas.

Jonas Sakalauskas, Advokatų profesinė bendrija „NORDIA BAUBLYS & Partners“

Greta Jurjonaitė, Nukentėjusiųjų nuo bankų asociacijos direktorė