Filmų platinimo bendrovė "Incognito Films" žengia tik pirmus žingsnius, bet juos kino gurmanai jau pastebėjo.
Pamatėme juostą apie Coco Chanel, dramą "Brangusis Džonai". Dabar metas "Dorianui Grėjui".
Amoralaus kūrinio etiketė
Šis šiandien kino teatruose pradedamas rodyti filmas – garsaus literatūrinio esteto Oscaro Wilde'o romano ekranizacija. 1890 m. Anglijoje pasirodžiusi knyga "Doriano Grėjaus portretas" iš karto buvo pavadinta amoraliu kūriniu.
Vėlesniuose šio romano leidimuose autorius pratarmėse pažėrė daug aforizmais tapusių minčių. Viena jų tapo atsaku piktiems kritikams: "Nėra moralių ar nemoralių knygų. Knygos būna gerai arba blogai parašytos. Ir viskas."
O.Wilde'as visą savo talentą skyrė kovai su dogmomis. Jo prozoje savotiškai susipina trys literatūriniai žanrai – lyrinė pasaka su didaktikos elementais, ironijos persmelkta aštraus siužeto novelė ir intelektualus romanas.
Visi šie elementai sudaro ir istorijos apie Dorianą Grėjų pagrindą. Tik jį filmo autoriai dar papildė gausiomis erotinėmis scenomis ir siaubo trilerių vaizdais.
Už sėkmę – didelė kaina
Tikriausiai nėra pasaulyje žmogaus, kuris nesvajotų gyventi amžinai ir visada būti jaunas. Grožiui ypatingą dėmesį savo kūryboje skyręs O.Wilde'as privertė susimąstyti, kas yra amžinas grožis – neįtikima likimo dovana ar prakeiksmas?
Šią dilemą išgyveno jaunas, naivus ir gražus jaunuolis Dorianas Grėjus, atsikraustęs į Viktorijos laikų Londoną ir apsigyvenęs paveldėtame name. Trokšdamas tapti elitinės aukštuomenės nariu vaikinas pakliūva patvirkusio lordo Henrio Votono įtakon.
Patrauklusis Dorianas greitai tampa tikra Londono bohemos pažiba. Tačiau už neįtikimą sėkmę jam teks brangiai sumokėti. Kiekvienas nedoras Doriano Grėjaus poelgis gadins dailininko Bezilo Holvardo nutapytą jo portretą, kol šis pavirs šlykščiu visų ydų įsikūnijimu.
Skiriasi nuo knygos
Skaičiusieji O.Wilde'o romaną, be abejo, pastebės, kad filme toli gražu ne viskas taip, kaip knygoje. Tokiai daliai pasmerktos beveik visos ekranizacijos.
Svarbiausia, žinoma, ne tai, kad rašytojo pavaizduotas auksaplaukis Dorianas Grėjus filme pavirto šatenu. Kur kas didesnių transformacijų patyrė svarbesni siužeto akcentai, pavyzdžiui, Dorianą Grėjų mylėjusios merginos Sibilos Vein savižudybės motyvai.
Nerasite knygoje ir seksualinių scenų, kuriomis filmo autoriai "praturtino" klasiką. Rafinuotu "vaildišku" skoniu jos tikrai nepasižymi. Greičiau yra visiška jo priešingybė. Sufantazavo filmo autoriai ir romane visai neminėtą lordo Henrio dukrą Emilę.
Vardyti kitus knygos ir filmo nesutapimus nebėra prasmės, nes dauguma jų klasikinio siužeto tikrai nepraturtino. O holivudiniai specialieji efektai, atgaivinantys klaikų zombį iš paveikslo, su išmintingomis O.Wilde'o įžvalgomis neturi nieko bendra.
Todėl lieka tik pritarti filmo platintojams, sugalvojusiems genialiai paprastą reklamos šūkį: "Kiną reikia žiūrėti, o knygas reikia skaityti."
Parinko ne tą aktorių
X Dorianą Grėjų suvaidino jaunas aktorius Benas Barnesas. Iki šiol didžiausias jo laimėjimas buvo paauglių pamilto princo Kaspijano vaidmuo antrajame "Narnijos kronikų" filme. Pagal tipažą Benas tinka vaidinti skaisčiaveidį jaunikaitį. Pirmas įspūdis – labai malonus: Benas panašus į rašytojo pavaizduotą "jauną Adonį ir tikrą Narcizą, kuris atrodo lyg būtų iš dramblio kaulo ir rožių žiedlapių". Tačiau ilgainiui herojui tenka pradėti spręsti kur kas sudėtingesnes psichologines užduotis, kurių B.Barnesas, tikriausiai dėl vaidybos patirties stokos, nepajėgia įveikti. Kaip, beje, ir akis badančio statiškumo. Didžiausias šio Doriano Grėjaus trūkumas yra tai, kad jame visai nėra jokios paslapties.
X Įtikinamiau į šias sudėtingas metamorfozes būtų galėjęs įsigilinti aktorius Rupertas Everettas. Jaunystėje jis praleido galimybę suvaidinti Dorianą Grėjų. Bet tapęs brandžiu aktoriumi sugebėjo persikūnyti į kitų O.Wilde'o kūrinių herojus filmuose "Idealus vyras" (1999 m.) ir "Kaip svarbu būti rimtam" (2002 m.). Beje, abu šiuos filmus režisavo ir "Dorianą Grėjų" realizavęs Oliveris Parkeris.
X Kur kas geriau suvaidinti Dorianą Grėjų, ko gero, būtų pavykę ir Robertui Pattinsonui. Vien todėl, kad šis aktorius turi ir narcizišką išvaizdą, ir kerinčią charizmą, ir, pagaliau, Doriano vaidmeniui būtino vampyriškumo. Nes žvelgdamas į tokius idealios išvaizdos vyrukus kaip R.Everettas ar R.Pattinsonas prisimeni labai taiklią ir liūdną O.Wilde'o grožio charakteristiką: "Visa, kas tobula, tiek fiziniu, tiek dvasiniu atžvilgiu, paženklinta lemties." B.Barnesui tokie kontekstai, atrodo, neįveikiami.
X Užtat patvirkusio ir ciniško lordo Henrio Votono vaidmuo Colinui Firth'ui, be jokių išlygų, tapo dar viena aktoriaus pergale. Žinoma, ir dėl to, kad šis aktorius turi didžiulį kino ir teatro vaidmenų kraitį. Tik turint panašią aktoriaus ir gyvenimišką patirtį galima suvaidinti tokią subtilią O.Wilde'o remarką – "tikras grožis dingsta tada, kai atsiranda intelektuali išraiška. Intelektas jau pats savaime ardo harmoniją kiekviename veide..."
"Dorianas Grėjus" ("Dorian Gray") ***
Drama. D.Britanija, 2009 m. Rež. O.Parkeris. Vaidina B.Barnesas, C.Firthas, Rachel Hurd-Wood, Benas Chaplinas, Caroline Goodall, Fiona Shaw.
veiksmas 2
humoras 1
įtampa 2
erotika 2
siaubas 2
Naujausi komentarai