Keista, bet nepaprastai populiaraus brazilų rašytojo Paulo Coelho knygos iki šiol nedomino kinematografininkų. Galbūt todėl filmas "Veronika ryžtasi mirti" Lietuvoje sulaukė nemenko žiūrovų dėmesio.

Skirta moterims

Prieš penkerius metus didžiuosiuose ekranuose matėme danų režisierės Lone Scherfig dramą "Vilburas nori nusižudyti". Tai buvo jaudinantis pasakojimas apie depresijos kamuojamą trisdešimtmetį, kuris ne kartą bandė nutraukti savo gyvenimą. Vyrą išgelbėdavo ir jis toliau dienas leisdavo ligoninėje.

Tačiau kartą Vilburas įsimylėjo mirtina liga sergančio brolio žmoną. Ir viskas pasikeitė – potencialus savižudis tapo tikru gyvenimo gurmanu.

Panašias siužeto peripetijas aptinkame ir dramoje "Veronika ryžtasi mirti". Ją sukūrė britų režisierė Emily Young (matėme jos dramą "Bučinys iš anapus", kurioje vaidino Ingeborga Dapkūnaitė).

Kad šį filmą realizavo moteris, labai logiška. Galima įtarti, kad būtent moterims P.Coelho visų pirma adresuoja savo knygas. Bet nesunku pastebėti, kad E.Young savo filme gerokai pakoregavo knygos akcentus. Ne tik detales, bet ir kur kas svarbesnius dalykus.

Viskas gerokai paprasčiau

Veronikos apsisprendimą nusižudyti knygos autorius paaiškina dviem priežastimis. Pirmoji: trisdešimties metų barjerą peržengusi moteris mano, kad gyvenimas prarado spalvas ir dabar vis ryškesni taps artėjančios senatvės ženklai. Antroji priežastis greičiau filosofinė: Veronika domėjosi viskuo, kas vyksta pasaulyje, ir labai sielojosi, kad nieko negali pakeisti.

Filme viskas kur kas paprasčiau. Tuoj po pradinių titrų Veronika Deklava (akt. Sarah Michelle Gellar) pateikia visai kitus motyvus, atvedusius ją prie lemtingos ribos.

Ji buvo laimingai ištekėjusi už gero vyro. Pirmus metus juodu mylėjosi vos ne kasdien. Vėliau tai vis retėjo, o kai sutuoktiniai atsibodo vienas kitam, Veronika pastojo. Vaikų auginimas kurį laiką amortizavo konfliktus. Bet atėjo ta diena, kai Veronika sužinojo apie vyro meilužę.

"O šiaip man tikrai viskas gerai", – sako Veronika ir grįžusi namo išgeria daug tablečių. Lėtai ir po vieną, nes "nori palikti sau pasirinkimo teisę, jeigu pusiaukelėje apsigalvotų".

Modernus atsisveikinimas

Visa tai įvyksta vėlų vakarą moderniame Niujorko bute, o ne Slovėnijos sostinėje Liublianoje moterų vienuolyne, kur Veronika nuomojosi kambarėlį, kaip akcentuojama jau antrame knygos sakinyje.

Laukdama, kol praras sąmonę (knygoje), Veronika paima į rankas naujausią žurnalo "Homme" numerį ir perskaito... apie brazilų rašytoją P.Coelho. Pamiršusi, ką ką tik padarė, ji puola rašyti žurnalui komentarą. O jį baigusi "pralinksmėjo taip, kad net noras mirti praėjo".

Labiausiai merginą pralinksmino tai, kad šis komentaras po jos mirties laikraščiuose gali išprovokuoti audringą polemiką apie jos savižudybę "dėl nacionalinės idėjos". Mat savo komentare straipsnio autoriui, klaususiam, kur yra Slovėnija, pasipiktinusi Veronika aiškino, kad jos tėviškė – tai viena iš penkių respublikų, atsiradusių skilus buvusiai Jugoslavijai.

Filme nebeliko ir šios scenos, ir kitų europietiškų ženklų, o su žmonija Veronika atsisveikino labai moderniai – palikusi chaotiškų minčių kratinį internete.

Gyventi teliko savaitė

Tolesni filmo įvykiai primena prailgstantį psichoanalizės seansą. Jis prasideda privačioje psichiatrijos klinikoje. Po komos atsipeikėjusi Veronika sužino, kad nors liko gyva, širdis nepagydomai pažeista ir gyventi teliko savaitė.

Per šias dienas mergina perkrato savo ankstesnio gyvenimo vertybes ir atsirenka pačias svarbiausias. Apie jas po seanso turbūt susimąstys ir žiūrovai. Patikti turėtų ir filme ne kartą akcentuojama alegorinė istorija apie tai, koks turi būti karalius išprotėjusių žmonių šalyje, kad galėtų joje karaliauti ilgai ir laimingai.

P.Coelho – tuštumos alchemikas?

Literatūriniame pasaulyje P.Coelho kūryba vertinama labai prieštaringai. Milžiniški knygų tiražai (150 pasaulio šalių parduota per 86 mln. jo knygų), literatūrinės premijos, prancūziškas Garbės legiono ordinas, o "Alchemikas" iki šiol yra geriausiai visame pasaulyje parduodama portugalų kalba parašyta knyga per visą Brazilijos istoriją ir ši žinia puikuojasi Guinnesso rekordų knygoje.

Tačiau užuot džiaugęsi tokia savo tautiečio sėkme, brazilų kritikai P.Coelho nelaiko reikšmingu rašytoju. Jų nuomone, jo tariamai gilios knygos yra labai primityvios, komercinės ir pataikaujančios masinės knygų rinkos konjunktūrai. Rimtų literatūros specialistų teiginiuose apie P.Coelho skamba tokie epitetai kaip "pseudofilosofas", "tuštumos alchemikas", "banalybės genijus".

Ypač tokių charakteristikų pagausėjo po to, kai tapęs madingu rašytoju P.Coelho sutiko (suprantama, kad už didelius pinigus) įtakingiems pasaulio laikraščiams ir žurnalams rašyti autorines skiltis. Dauguma šių pamokslų rėžė akį savo pompastika, retoriškumu, dirbtiniu (bet šaltu) kalbos įmantrumu, o tariamai filosofinės sentencijos stebino banalumu.

Dievaži, sunku aptikti gilius filosofinius kontekstus tokiuose perluose: "Niekas šiame pasaulyje neįvyksta atsitiktinai", "Seksas – tai siela ir kūnas, kurie susijungia su kita siela ir kūnu", "Meilė gali jus pakelti į dangų, bet gali ir nublokšti į pragaro gelmes".

Rimtos literatūros kūrinių išugdyto skonio žmones tokios formuluotės, žinoma, erzina. Užtat internete pilna susižavėjimo šūksnių, kuriais mielai dalijasi "glamūrinių" leidinių skaitytojai: "Coelho genialius dalykus pasako paprastai", "Jo tekstai – tai filosofiniai kūriniai su mistikos elementais", "Jis padeda kiekvienam atrasti save ir suprasti žmogaus gyvenimo prasmę".

Pastaroji mintis, ko gero, dažnai skambės vertinant ir P.Coelho knygą "Veronika ryžtasi mirti", ir pagal ją sukurtą filmą.

"Veronika ryžtasi mirti" ("Veronika Decides to Die") ***

Drama. JAV, 2009 m. Rež. E.Young. Vaidina S.M.Gellar, Jonathanas Tuckeris, Erika Christensen, Davidas Thewlis, Barbara Sukowa.

veiksmas 2

humoras 0

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2