Melodrama „Viena diena“ labiausiai patiks toms žiūrovėms, kurių reikalavimas geram filmui yra labai paprastas – „kad būtų apie meilę ir kad gerai pasibaigtų“.

Meilė gimė šventadienį

Filmo herojai, Edinburgo universiteto absolventai Ema Morli (akt. Anne Hathaway) ir Deksteris Mehju (akt. Jimas Sturgessas ), susipažino 1988-ųjų liepos 15-ąją po triukšmingo išleistuvių vakarėlio ir jau tą pačią naktį atsidūrė vienoje lovoje.

Tik nereikia perskaičius šias eilutes iš karto piktintis ir keikti ištvirkusio jaunimo, įprastai bambant, kad „mūsų laikais to nebuvo“. Šiuolaikinių vulgarių romantinių komedijų kontekste „Viena diena“ atrodo kaip seniai nebūtin prasmegusios skaistybės epochos reliktas. Gal todėl, kad šiame filme papasakota senamadiška meilės istorija užsimezgė liepos 15-ąją, kurią britai nuo seno vadina Šventojo Svitino diena, pagerbdami Saksonijos vyskupą iš Vinčesterio grafystės, protegavusį bažnyčių statymą ir garsėjusį labdaringa veikla. Šią dieną britai nuo karalienės Elžbietos valdymo laikų stebi orą – jei jis liepos 15-ąją bus lietingas, tai šlapia bus dar 40 dienų, o jei bus giedra, tai geras oras lepins iki vasaros pabaigos.

Romantikė ir egoistas

Emos ir Deksterio meilės istorijoje vadinamasis Svitino dėsnis visai negalioja. Nes po vieną dieną trukusio pasimatymo džiaugsmų porelei tenka laukti kitos tokios progos ištisus metus. Šis ritualas kartosis net aštuoniolika sykių, ir kaskart vienas kitam simpatizuojantys herojai bus priversti skirtis ilgam. Ji bandys įleisti šaknis Londone, jis lėks į Prancūziją, kur gyvena jo tėvai, ir bandys siekti karjeros televizijoje.

Kaip ir dera geram dramos siužetui, herojai yra visiškos priešingybės (tai galima suprasti ir be IN ir JAN ženklų tatuiruotės ant Deksterio kojos). Rašytoja svajojanti tapti Ema yra romantikė ir idealistė (šios charakterio savybės būdingos beveik visiems A.Hathaway vaidmenims), graži, impulsyvi ir aštrialiežuvė mergina, kuriai, kaip ir visoms romantiškoms bei emocingoms natūroms, trūksta pasitikėjimo savimi. Ji privalo pati pasirūpinti savimi, bet tokiems svaičiotojams realiame pasaulyje visada sunku pritapti. Deksteris yra visiška Emos priešingybė – vargo niekada nematęs pasiturinčių tėvų sūnelis, mergišius ir pareigos jausmo neturintis lengvabūdis egoistas. Bet toks įspūdis šiek tiek apgaulingas. Svarbiausia, kad Deksteris nėra cinikas. Jis tiesiog didelis išpaikintas vaikas. Panašūs vėjo pamušalai ir iki trisdešimtojo gimtadienio dar nesubręsta rimtam šeimyniniam gyvenimui. Tokių vyrukų drama ta, kad jie per ilgai ieško savęs ir šiame procese gali nepastebėti, kad gyvenimas praėjo pro šalį.

Tarp Londono ir Paryžiaus

Skirtingi yra ir įsimylėjėlių tikslai. Romantikė Ema vis dar tikisi asmeniniu pavyzdžiu prisidėti prie pasaulio tobulėjimo proceso, o Deksteris trokšta šlovės ir tebesvajoja pamatyti pasaulį po savo kojomis. Bet realybė paprastai lyg šaltas dušas atvėsina visas romantiškas svajones. Ilgą laimės laukimą beveik visada lydi liūdesys, gyvenimo proza įveikia jaunatviškus poetinius polėkius, o žmonės vienaip ar kitaip būna priversti rinktis iš to paties asortimento – gervę danguje ar žvirblį rankoje.

Nors gražus filmas prasideda žaismingai, ilgainiui vis labiau ryškėja minorinė nuotaika. Tarp Londono ir Paryžiaus besirutuliojantis „virtualus“ meilės romanas su trumpais pasimatymais, chaotiškais telefoniniais skambučiais, ilgais laiškais ir vis neišsipildančiais lūkesčiais negali nejaudinti. Todėl negali nelinkėti sėkmės šiai simpatiškai porelei ir net siužetui pakrypus blogiausio scenarijaus link tikiesi laimingos pabaigos.

Vaikinas sutinka merginą

Kažkada maestro Alfredas Hitchcockas pasakojo pamokančią istoriją apie vieną scenaristą, kuris amžinai skundėsi sapnuojąs genialias istorijas filmams, bet paryčiui viską pamirštąs. Tada A.Hitchcockas pasiūlęs jam po pagalve dėtis rašymo priemonę ir užrašų knygutę, kad trumpam prabudęs galėtų tas įžvalgas užrašyti. Šis taip ir padaręs. Kartą tokio naktinio „įkvėpimo“ akimirką jam pavyko užrašyti dar vieną „genialų“ siužetą, bet prabudęs ryte jis pamatė knygelėje tik tris žodžius: „Vaikinas sutinka merginą“...

Galima, žinoma, pasijuokti, bet juk vos ne trečdalis matytų filmų neapsieina be šio siužeto vingio. Tik talentingas meistras jį panaudoja prasmingam pokalbiui apie meilę ir gyvenimą, o amatininkas sukurpia dar vieną banalią istoriją.

Melodramą „Viena diena“ pagal Davido Nichollso knygą (ją galima paskaityti ir lietuviškai) Amerikoje sukūrė danų režisierė Lone Scherfig, kuri savo karjerą pradėjo gimtinėje, kai jos garsusis kolega Larsas von Trieras kartu su artimiausiais draugais kūrė vadinamuosius „Dogmos“ filmus. Gabios merginos vaidybinė drama „Italų pradžiamokslis“ (jai oficialiai buvo suteiktas Dogmos sertifikatas №12) per trumpą laiką susišlavė dvi dešimtiss tarptautinių apdovanojimų.

„Viena diena“ (One Day) ****

Melodrama. JAV, 2011 m. Rež. L.Scherfig. Vaidina A.Hathaway, J.Sturgessas, Patricia Clarkson, Romola Garai, Jodie Whittaker.

veiksmas 2

humoras 2

įtampa 2

erotika 1

siaubas 1