Egipto koptai, kurie sudaro didžiausią krikščionių bendruomenę Artimuosiuose Rytuose, baiminasi to, ką jiems gali reikšti užtikrinta islamiškų jėgų pergalė šalies rinkimuose.

Pirmųjų po autokrato Hosni Mubarako nuvertimo vasario mėnesį parlamento rinkimų rezultatai rodo, kad 65 proc. rinkėjų rinkosi islamiškas partijas, iš jų net ketvirtadalis – ultrakonservatyvių salafitų, kurių griežta islamo interpretacija dominuoja Saudo Arabijoje, kandidatus.

Šie rezultatai kol kas atspindi tik pirmąjį iš trijų balsavimo etapų; likusios šalies dalys turi balsuoti šį ir sausio mėnesiais.

„Visi koptai nerimauja. Mes to nesitikėjome“, - Šv.Petro bažnyčioje, esančioje prie pagrindinės Kairo katedros Abasijos rajone, sakė 42 metų inžinierius, dviejų vaikų tėvas Girgi Szaki.

„Norėjome, kad būtų išrinkta liberalų. Galbūt kas nors pasikeis kitais etapais“, - pridūrė jis.

Kiti koptai reiškė panašius lūkesčius dėl būsimų balsavimo etapų, bet daugelis sakė, kad rezultatai jau nulemti. Tai galbūt yra cinizmo palikimas iš 30 metų trukusios H.Mubarako eros, kai pažeidimai rinkimų metu buvo įprastas dalykas.

H.Mubarakas buvo uždraudęs islamiškas partijas ir persekiojo grupes, kurios kritiškai vertino jo sekuliarų režimą, ypač - Musulmonų broliją, kuri per pirmąjį šių rinkimų etapą iškilo kaip pagrindinė jėga.

„Daug krikščionių dabar sako, kad Mubarako era buvo geresnė už dabartį, bet aš su tuo nesutinku“, - sakė 53 metų gydytoja Eman Seif.

„Nustebome, bet vis tiek esame optimistai. Dabar tai demokratija, ir tai yra tikroji egiptiečių nuomonė. Pasaulietinė stovykla vis dar kovoja“, - sakė ji, tačiau išreiškė nerimą dėl to, kad krikščionių ir musulmonų santykiai yra įtempti, pasak jos, - dėl didėjančio ultrakonservatyvios islamiškos srovės iš Persijos įlankos regiono.

Viena penktą dešimtį metų einanti vaistininkė, kuri prašė neskelbti jos pavardės, nes „pavojinga“ kalbėti šia tema, pakartojo daugelio nuogąstavimus, kad islamiškos srovės atstovai nori paversti Egiptą dar vienu Afganistanu.

„Visos moterys bus su šydais. Jie sužlugdys mūsų turizmo industriją“, - sakė ji.

44 metų inžinierius George Wiza pavadino tai „juoda diena“.

Nedaug kas skiria salafitų partiją „al Nur“, kuri kol kas yra laimėjusi 24,36 proc. balsų, nuo nuosaikesnės Laisvės ir teisingumo partijos (LTP), kurią įsteigė Musulmonų brolija ir kuri jau gavo 36,62 proc. balsų.

LTP visos kampanijos metu labai stengėsi akcentuoti savo nuosaikią, centristinę politinio islamo formą, kurios šalininkai yra įsipareigoję dėl daugiapartinės demokratijos, religijų laisvės ir konsensusu grindžiamo šariato teisės taikymo.

Savo partijos viceprezidentu Musulmonų brolija gegužę paskyrė krikščionių intelektualą ir sakė, kad tarp partijos steigėjų yra beveik 100 koptų.

„Kai kurie žmonės bijo, - pripažino vienas juodai apsirengęs kunigas su dideliu kryžiumi ant kaklo. - Jie (Musulmonų brolija) pažadėjo, kad yra mūsų broliai ir kad mes esame viena bendruomenė. Palauksime ir pamatysime“.

Koptai, kurių yra 8 mln. ir kurie sudaro dešimtadalį visų egiptiečių, jau skundžiasi sistemingu diskriminavimu.

Prieš juos buvo surengta kruvinų išpuolių, praėjusį kartą - gegužę Kaire, ir dėl to laikinieji kariniai lyderiai, kurie perėmė valdžią po H,Mubarako nuvertimo, perspėjo, kad įtampą tarp religinių bendruomenių spręs „geležine ranka“.

Spalio mėnesį mažiausiai 25 žmonės žuvo, kai saugumo pajėgos sostinėje pradėjo šaudyti į koptų demonstraciją, kurios dalyviai smerkė išpuolį prieš vieną šalies pietuose esančią bažnyčią.

Dauguma koptų priklauso Aleksandrijos Koptų Ortodoksų Bažnyčiai, kuriai vadovauja popiežius Shenuda III, o likusieji priklauso koptams katalikams ir įvairioms koptų protestantų Bažnyčioms.

Koptų istorija siekia krikščionybės aušrą, tuos laikus, kai Egiptas buvo Romos imperijos dalis. Jų bendruomenės traukimasis prasidėjo su arabų invazijomis 7-ajame amžiuje ir šalies islamizacija. Dabar daugumą Egipto gyventojų sudaro musulmonai sunitai.