Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), euro zonos finansų ministrų grupės pirmininkas, ragina bankų finansinio gelbėjimo išlaidas perkelti nuo mokesčių mokėtojų ant privačių investuotojų pečių, sakoma jo interviu, kurį dienraštis „Financial Times“ paskelbė pirmadienį.
„Rizikos pašalinimas iš finansų sektoriaus ir jo perkėlimas ant visuomenės pečių nėra teisingas požiūris“, - euro zonos vadovas pareiškė kitą dieną po to, kai buvo priimtas susitarimas dėl Kipro finansinio gelbėjimo plano, kuris tikriausiai apvers aukštyn kojomis šios salos ekonomiką, orientuotą į finansų sektorių.
„Jeigu norime turėti sveiką, tvirtą finansų sektorių, vienintelis būdas yra pasakyti: “Paklausykit, jeigu prisiimate riziką, turit ją nešti, o jeigu negalite panešti, nereikėjo jos prisiimti, o pasekmė gali būti tokia, jog tai bus istorijos pabaiga", - teigė J.Dijsselbloemas.
Šis komentaras, daugelio interpretuojamas kaip žinia, jog Kipro finansinio gelbėjimo modelis taps šablonu sprendžiant kitų į keblią padėtį patekusių euro zonos bankų problemas, pirmadienį išprovokavo staigų rinkų nuosmukį visame pasaulyje.
Tačiau užsidarius Europos biržoms, euro zonos pirmininko biuras paskelbė pranešimą, kuriame tikinama, kad „Kipro atvejis yra specifinis, susijęs su ypatingais iššūkiais“.
„Makroekonomikos tikslinimo programos yra specialiai priderinamos prie padėties konkrečioje šalyje; nenaudojami jokie modeliai arba šablonai“, - sakoma tame trumpame pranešime.
Po praeitą savaitgalį vykusio derybų maratono Kipras sutiko su tarptautinių skolintojų sąlygomis mainais į 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolą, kuri bus suteikta tik po radikalaus salos finansų sektoriaus apkarpymo.
Pagal šio susitarimo sąlygas, antrasis didžiausias salos bankas „Laiki“ (Liaudies bankas) bus uždarytas, o J.Dijsselbloemas sakė, kad šis manevras leis sutaupyti 4,2 mlrd. eurų (14,5 mlrd. litų).
Naujausi komentarai