Kroatija šeštadienį švenčia savo nepriklausomybės dvidešimtmetį, o Europos Sąjunga padrąsina šią buvusią Jugoslavijos respubliką, jog 2013 metais ji taps ES nare.

Kroatija ir jos kaimynė Slovėnija nepriklausomomis nuo komunistinės Jugoslavijos paskelbė 1991 metų liepos 25 dieną - prasidėjo daugiatautės Jugoslavijos Federacijos griūtis, lydima karų virtinės.

Jubiliejaus, kurio proga vyksta renginiai sostinėje Zagrebe ir kitur šalyje, išvakarėse prezidentas Ivas Josipovičius džiugiai sutiko ES šalių vadovų pareiškimą, jog Kroatija jau pasirengusi užbaigti ilgai trukusias ES narystės derybas.

"Europos Sąjungos štabe šiandien priimti sprendimai, kurie galiausiai vainikuos mūsų 20 metų pastangas tapti visateise demokratinio Europos pasaulio nare", - sakė jis kreipdamasis į tautą per televiziją penktadienį.

"Kelyje į Europos Sąjungą Kroatija tapo geresnė, sėkmingesnė, demokratiškesnė; ji tapo laisvesnė", - sakė jis.

ES lyderiai pareiškė, jog po "intensyvių pastangų" Kroatija jau pasirengusi ilgas stojimo derybas užbaigti iki birželio pabaigos ir įstoti į Bendriją 2013 metų liepos 1 dieną.

Šis sprendimas, sustiprinęs kroatų viltis, jog jų šalis taps ES nare, paskelbtas praėjus 16 metų nuo 1991-1995 metų Kroatijos karo pabaigos.

Jei Slovėnijai pavyko išvengti priešpriešos, atlaikius tik 10 dienų neramumų, Kroatija sutiko įnirtingą pasipriešinimą iš Belgrado remiamų serbų, kurie nepritarė Kroatijos nepriklausomybei. Per 1991-1995 metų karą šalis neteko apie 20 tūkst. gyvybių.

Šeštadienį vyksta renginiai Vukovare, kurį po trijų mėnesių klaikios apsupties buvo užėmusios sukilusių Kroatijos serbų pajėgos, remiamos Jugoslavijos kariuomenės.

Šis miestas tapo Kroatijos kančių per šį karą simboliu.

Kroatija bus antroji Jugoslavijos šalis, tapusi ES nare, po Slovėnijos, kuri įstojo į Bendriją 2004 metais.

Po specialaus vyriausybės posėdžio šeštadienį Zagrebe šalies aukšti pareigūnai vyks į Vukovarą, kur bus pagerbti žuvusieji per karą.

Vėliau šeštadienį Zagebe I.Josipovičius surengs pietus savo kolegoms Slovėnijos ir Vengrijos prezidentams Danilo Turkui ir Palui Schmittui (Palui Šmitui).

Jugoslaviją sudarė šešios respublikos - Bosnija, Kroatija, Makedonija Juodkalnija, Serbija ir Slovėnija. Visos jos dabar yra nepriklausomos valstybės, taip pat ir Kosovas, nors Belgradas nepripažįsta valstybe šios Serbijai priklausiusios pietinės provincijos.