Lietuvos gyventojai dažniau draudžia būstą ar automobilį, bet ne savo gyvybę. Priešingai nei visoje Europoje, daug didesnės sumos skiriamos tam, kad būtų išvengta finansinių nuostolių dėl prarastų materialinių vertybių nei artimųjų apsaugai netikėtos netekties atveju.
Turtą vertina labiau
Lietuvos gyventojai labiau rūpinasi savo materialinėmis gėrybėmis nei savo gyvybe. Draudimo priežiūros komisijos skelbiama statistika rodo, kad, 2011 m. pirmo ketvirčio duomenimis, šio ketvirčio pabaigoje galiojo beveik 3 mln. draudimo sutarčių, susijusių su turto ar civilinės atsakomybės draudimu. O galiojančių gyvybės draudimo sutarčių skaičius tuo pačiu laikotarpiu nesiekė 400 tūkst.
Iš viso praėjusiais metais ne gyvybės draudimo pasirašytų įmokų suma Lietuvoje siekė 1012,3 mln. litų, o gyvybės draudimo atitinkamas rodiklis buvo 539,6 mln. litų.
Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, mūsų šalyje smarkiai mažesnės ir gyvybės draudimo įmokos, tenkančios vienam gyventojui. 2009-ųjų duomenimis, Europoje vienam gyventojui per metus teko po 2935 litus tokių įmokų. Prancūzijoje šis skaičius sudarė net 7614 litų, kaimynėje Lenkijoje siekė 556 litus, o Lietuvoje 2010 m. ši suma tebuvo 180 litų. Kita vertus, pernai vienas mūsų šalies gyventojas ne gyvybės draudimui skyrė beveik dvigubai daugiau lėšų, t. y. apie 337 litus.
Didesnį turto, palyginti su gyvybe, vertinimą pagrindžia ir galiojančių turto draudimo sutarčių skaičius. Šiuo metu Lietuvoje tokių sutarčių yra daugiau nei 1 mln., t. y. beveik trigubai daugiau nei visų galiojančių gyvybės draudimo sutarčių.
"Žmonės, įsigiję būstą ar automobilį, dažnai per daug nesvarstydami jį apdraudžia, t. y. rūpinasi, kad nukentėjus jų materialiam turtui nuostolis būtų atlygintas. Tačiau retas kuris susimąsto apie artimųjų apsaugą. Atrodo, kad daugelis žmonių gyvena šia diena ir negalvoja, kokia finansinė našta užgriūtų artimuosius nelaimės atveju", – kalbėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Skaudi krizės pamoka
Tiesa, gyvybės draudimo rinkoje nuo 2002 iki 2007 m. kasmet buvo fiksuojamas augimas. Sėkmingiausiais laikomi 2007 m., kai pasirašytų gyvybės draudimo įmokų suma siekė 695 mln. litų, o rinkos dalis sudarė 36 proc.
Vėliau, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, dvejus metus buvo pastebimas rinkos kritimas – 2008 m. rinkos dalis sumažėjo 9 proc., 2009-aisiais paaugo 4 proc. Sunkmečiu kai kurie apsidraudę gyvybę turėjo labai skaudžią pamoką: atėjus juodai dienai ir anksčiau nei planuota nutraukus gyvybės draudimo sutartis teko tenkintis keliais tūkstančiais mažesnėmis išmokomis nei iš viso buvo įmokėta.
Praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka mūsų šalyje pagal pasirašytas įmokas ūgtelėjo 11,5 proc., o jos rinkos dalis dabar siekia 35 proc.
Turėtų vėl augti
Šiemet mūsų šalyje laukiama, kad gyvybės draudimo rinka augs nuosekliai. "Prognozuojame, kad šiemet rinka turėtų augti apie 8 proc. Tai patvirtina ir pirmų keturių šių metų mėnesių statistika – gyvybės draudimo rinka sausį–balandį paaugo 9,2 proc. Rinkos augimą turėtų lemti atsigaunanti šalies ekonomika ir dėl to didėjančios gyventojų finansinės galimybės. Be to, dalis įmonių, kurios sėkmingai susidorojo su krizės padariniais, turėtų grįžti prie gyvybės draudimo kaip darbuotojų motyvavimo priemonės", – teigė A.Bakšinskas.
Jis pridūrė, kad prie augančios gyvybės draudimo paklausos prisideda ir gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamų papildomų sveikatos draudimo rizikų populiarėjimas. Praėjusiais metais labiausiai – 10 proc. – padidėjo vidutinės kritinių ligų draudimo sumos, drausdamiesi nuo šių ligų, gyventojai vidutiniškai rinkosi 19 tūkst. litų sumas. Pastebimas ir pasirenkamų vidutinių draudimo nelaimingo atsitikimo atveju sumų augimas.
Paklaustas, kodėl Lietuvos gyventojai labiau linkę apdrausti savo turtą, o ne gyvybę, A.Bakšinskas mano, kad tai veikiausiai susiję su tuo, kad įvertinti gyvybę gana sudėtinga, nes ji – nematerialus turtas.
"Automobilio vertę ir galimus nuostolius jo netekus nustatyti nesunku, o pasakyti, kiek kainuoja gyvybė, beveik neįmanoma. Renkantis gyvybės draudimo sumą reikėtų pagalvoti, kiek įtakos pajamos turi šeimos gerovei, ar įvykus nelaimei artimieji turėtų iš ko padengti visus įsipareigojimus ir kurį laiką išgyventi nepatirdami finansinių sunkumų", – patarė A. Bakšinskas.
Naujausi komentarai