Bendrovė „Gintarinė“ vaistinė, įsigijusi vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Litfarma“, sukėlė nerimą smulkiųjų vaistinių savininkams. Jie jaučiasi tarsi palikti liūto narve.

Bauginantis susijungimas

„Gintarinė“ vaistinė priklauso tarptautinei olandų bendrovei „Central European Pharmaceutical Distribution N.V.“ Įsigijusi „Litfarmą“ bendrovė tapo viena stambiausių žaidėjų Lietuvos farmacijos rinkoje ir nuo šiol šalyje valdys 283 vaistines. „Central European Pharmaceutical Distribution N.V.“ priklauso dar didesnei Lenkijos grupei „Pelion“.

Provincijos vaistinių asociacijos atstovo Sauliaus Jasiulevičiaus manymu, šis įmonių susijungimas tik dar kartą įrodo, kad smulkieji ir vidutiniai verslininkai iš valdžios nesulaukia deramos paramos: „Visose rinkimų programose politikai labai gražiai gieda apie paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, tačiau Lietuvoje viskas vyksta priešingai.“

Jis sakė nežinąs, kokią rinkos dalį užima išsiplėtęs vaistinių tinklas, tačiau neabejojo, kad tai neigiamas reiškinys: „Bet koks monopolizavimas valstybei kada nors parodys savo nagučius. Bendrovių stambėjimą bet kokiu atveju vertinu neigiamai.“ S.Jasiulevičius baiminosi, kad nestabdoma tinklų plėtra visiškai užgoš smulkiąsias vaistines.

Kaip teigė Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Izokaitytė, šiuo metu taryba nėra nustačiusi, kokią maksimalią rinkos dalį ūkio subjektas gali užimti. Ji taip pat negalėjo atskleisti, kokią rinkos dalį bendrovė „Central European Pharmaceutical Distribution N.V.“ nuo šiol valdo.

Anot jos, svarstant tinklų plėtrą svarbiausias kriterijus yra konkurencijos galimybė: „Žiūrima, kad dėl vykdomos koncentracijos nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, kuri apribotų konkurencijos galimybes. Tačiau apskritai ūkio subjektams nėra draudžiama užimti dominuojamą padėtį.“

Mažieji išmiršta

„Gintarinės“ vaistinės generalinio direktoriaus Kęstučio Broniukaičio teigimu, tinklo plėtra nebuvo siekis sustiprėti farmacijos rinkoje, pasinaudojant konkurentų susilpnėjimu per krizę: „Plėtros strategija yra nuolatinis procesas. Tiesiog dabar atsirado galimybė susitarti su “Litfarmos„ vaistine. Pasirinkome šią vaistinę, nes ji papildo mūsų esamas vaistines ir atitinka veiklos koncepciją.“

Konkurencijos tarybos atstovė G.Izokaitytė aiškino, jog nagrinėjant „Central European Pharmaceutical Distribution N.V.“ ir „Litfarmos“ sandorį buvo nustatyta, kad išsiplėtęs tinklas gali apriboti konkurencijos galimybes penkiuose rajonuose: Jonavos, Varėnos, Kelmės, Telšių ir Biržų. Esą tai gali padidinti didelių vaistinių tinklų pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ypač smulkius rinkos dalyvius. Todėl tinklas įsipareigojo per tam tikrą laiką atsisakyti nustatyto skaičiaus rajoninių „Litfarmos“ vaistinių.

Tačiau S.Jasiulevičius nemano, kad ši sąlyga turės kokios įtakos. Taip pat jis jau nebelaukia, kad  valdžia įsikiš: „Palaikymo mes net nesitikime. Didieji rinkos dalyviai važiuoja įjungę aukščiausią pavarą ir tai neturi jokios logikos. Lietuvoje nesidairoma į jokią civilizuoto pasaulio patirtį.“

Nors žadama, kad smulkiosios vaistinės dėl plėtros nenukentės, pastarųjų metų tendencijos jų savininkus gąsdina. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2008–2010 m. pavienių smulkiųjų vaistinių buvo panaikinta maždaug tris kartus daugiau nei tinklų vaistinių. Be to, per šį laikotarpį naujų pavienių vaistinių atidaryta maždaug keturis kartus mažiau nei tinklų vaistinių.

„Tiesiog akivaizdu, kad mažosios pavienės vaistinės uždaromos, o tinklinių – atidaromos. Tinklai tarpusavyje grupuojasi, skirstosi zonomis, didėja. Vyksta tinklų monopolizacija“, – tvirtino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Auksė Dambrauskaitė.

Šios tarnybos duomenimis, pastaruoju laikotarpiu vaistinių nuolat mažėjo, tačiau tinklų vaistinės atsilaikė ir toliau užėmė didžiąją rinkos dalį. A.Dambrauskaitės manymu, panašių tendencijų galima tikėtis ir ateinančiais metais.

Dėl kainų nepakovosi

„Gintarinės“ vaistinės vadovo K.Broniukaičio teigimu, didžiausius farmacijos rinkos ir jos žaidėjų pokyčius lėmė Vyriausybės nutarimai, pagal kuriuos buvo apriboti antkainiai. Šie apribojimai sumažino visų rinkos dalyvių pelną, tačiau didžiausią naštą pajuto mažosios vaistinės.

„Pavienėms vaistinėms tikrai darosi sunkiau išgyventi, o didesni rinkos žaidėjai turi daugiau galimybių kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl antkainių apribojimo. Atlaikyti rinkos pokyčius lengviau tiems, kurie turi sukaupę daugiau riebalų“, – teigė K.Broniukaitis.

Iš dalies jam pritarė ir S.Jasiulevičius. Jis tvirtino, kad didieji tinklai vaistų pirkėjams gali pasiūlyti pigiau, todėl nedidelės vaistinės negali konkuruoti, net jei vaistinių koncentracija sureguliuota: „Didieji tinklai užima dominuojamą padėtį, palyginti su tokiais driskiais kaip mes. Mes turime laukti, kol koks nors didmenininkas duos nuolaidų, ir džiaugtis, kad galime nuleisti vaistų kainą.“

„Gintarinės“ vaistinės vadovas K.Broniukaitis neslėpė, kad įmonės plėtra reiškia geresnes sąlygas ir patrauklesnes kainas savo klientams, nes besiplečiančios įmonės įgauna pranašumą derybose su gamintojais ir tiekėjais, be to, galima vykdyti didesnio masto projektus su gamintojais ir gauti didesnių nuolaidų.

Nors Konkurencijos tarybos atstovė G.Izokaitytė pripažino didmeninėje rinkoje veikiančių vaistinių pranašumą, ji pabrėžė, kad šį reiškinį siekiama kontroliuoti: „Tinklų, kurie veikia ir mažmeninėje, ir didmeninėje rinkose, padėtis yra šiek tiek geresnė. Tačiau įvertinę situaciją konstatavome, kad konkurencijos problemų galėtų iškilti tik minėtuose penkiuose rajonuose.“

Ir taip sudėtingą mažų vaistinių finansinę padėtį dar labiau apsunkina valstybės kompensuojamųjų vaistų politika. S.Jasiulevičius teigė, kad pernai šie vaistai sudarė maždaug pusę visų vaistų: „Jeigu pusę savo apyvartos produkcijos parduodi be prekybinio antkainio, tai kaip sudurti galą su galu? Farmacijos sritis Lietuvoje yra ant savotiško katastrofos slenksčio.“