Skelbimą paskelbė Pietų ir Vakarų Velso laukinės gamtos fondas. Ši darbo vieta pateikiama ne kaip pilnavertis darbas, o kaip savanorystė. Kandidatams iš pirmo žvilgsnio siūlomos neblogos sąlygos: nemokamas apgyvendinimas, 400 svarų (apie 460 eurų) stipendija ir darbas su vienais mieliausių pasaulio paukščių – kirviasnapiais (Atlantiniais mormonais). Tačiau, kaip visada, yra niuansų.
Pirma, teks dirbti tris mėnesius iš eilės.
Galimos pamainos:
-
kovo 28 d. – liepos 4 d.,
-
balandžio 25 d. – rugpjūčio 1 d.,
-
liepos 4 d. – rugsėjo 30 d.
Savanoriai padeda prižiūrėti salą: pasitinka turistus, skaito jiems trumpas įvadines paskaitas, neša bagažą, tvarko Skomerio salos tinklaraštį ir socialinius tinklus, o svarbiausia – užsiima laukinės gamtos stebėsena. Pavasarį jie skaičiuoja kirviasnapius, narūnėlius, alkas ir kuoduotuosius kormoranus, tiria lizdų produktyvumą. Rudenį jie skaičiuoja ruonius, triušius ir drugelius. Darbas fiziškai sunkus: tenka vaikščioti takais, laipioti uolomis, valyti namelius – ir visa tai bet kokiomis oro sąlygomis.
Antra, kalbama būtent apie savanorystę, o ne apie darbą. Už visą trijų mėnesių pamainą bus sumokėta tik minėta 400 svarų (apie 460 eurų) suma. Ir tai – tik parašius išsamią ataskaitą.
Trečia, saloje nėra ypatingų pramogų.
Saloje nėra parduotuvių, kavinių, prekybos centrų ir net stabilaus interneto (nebent atsivešite „Starlink“ ir jam skirtą generatorių). Susisiekimas su žemynu ribotas – valtis kursuoja pagal grafiką, o orai dažnai neleidžia išplaukti. Trys mėnesiai izoliacijoje su maža komanda, ankštuose nameliuose, nuolat pučiant vėjui ir lyjant lietui – ne kiekvienam tai įveikiama.
Kita vertus, ši trijų mėnesių savanorystė gali tapti idealiu pasirinkimu tiems, kuriems reikia pertraukos nuo pasaulio arba galimybės permąstyti savo gyvenimo planus.
(be temos)