GAMTOS KATAKLIZMAI SUKĖLĖ ORŲ ENTUZIASTŲ SUSIDOMĖJIMĄ: PAAIŠKINO, KAIP SUSIDARO KRUŠA

Kai Lietuvoje praūžė audra, viesulai ir viską niokojanti kruša, daugeliui kilo klausimas, kaip susiformuoja tokie ledo gabalai, kurių būna ir kumščio dydžio. Pasak orų entuziastų ir specialistų, tai – natūralus gamtos reiškinys.

Feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ labai aiškiai ir paprastai aprašomas krušos susidarymo procesas.

„Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau nei keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali susifmuoti didesnė ir siekti daugiau kaip šimtą gramų.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Kruša dažniausiai krinta per audrą kartu su liūtiniu lietumi. Jai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša įprastai iškrinta tik vasarą, kai būna aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuosiuose oro srautuose kelis kartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldyti vandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išdidėti.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Minėtą procesą patvirtina ir krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jie atitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksnius kamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas prie kito ir tapti dar stambesniais.“