Jis šio laimikio nuotraukomis ir žinute pasidalino su Lietuvos Baltijos jūros žuvų tyrėjais. Tačiau tąkart atgarsio žvejys nesulaukė.

Šis įvykis jau buvo benugrimstąs į užmarštį, kai Klaipėdos universiteto Kopgalio žuvų tyrėjas Žilvinas Kregždys žinutę persiuntė vizituojančiam biologui-stažuotojui Egidijui Bacevičiui.

Trečią dešimtmetį Baltijos jūros bioįvairovės reiškinius tiriantį mokslininką žuvys nuotraukoje sudomino.

Viena jų – plekšniažuvė jūros liežuvis. Pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos ir Šiaurės jūrose buvo pagautos vos keturios šios piečiau gyvenančios bei sūresnį vandenį mėgstančios žuvys.

Visos jos buvo nuodugniai ištirtos.

Antroji į raudoną ešerį panaši žuvis į mokslininko rankas pateko pirmą kartą. Nustatyta, kad artimiausi jos giminaičiai gyvena Ramiajame vandenyne, o pastarąjį dešimtmetį jos yra tapusios Viduržemio jūros naujakurėmis.

Po kelerius metus trukusių paieškų E. Bacevičius išsiaiškino tikrąsias šių žuvų sugavimo aplinkybes ir rado jas Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto laboratorijos šaldiklyje.

Paaiškėjo, kad šios žuvys Baltijoje maitinosi vietos vėžiagyviais ir buvo apsikrėtusios vietinėms žuvims būdingais parazitais. Sužinota jų ankstesnio gyvenimo sūraus ir apygėlio vandens aplinkoje trukmė.

Tyrėjas sulaukė pagalbos iš Kopenhagos, Berlyno, Londono bei Aleksandrijos universitetų ir Gamtos istorijos muziejų žuvų tyrėjų.

Nustatyta, kad pirmą kartą Šiaurės ir Baltijos jūrų regione sugautas raudonasis mangrovinis ešerys paprastai gyvena Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Monciškės yra tolimiausia ir šiauriausia šios žuvų rūšies aptikimo vieta.

Manoma, kad žuvis per trejus metus, klajodama priekrantės srovėmis, atplaukė į pietrytinę Baltijos dalį, įveikdama daugiau nei 6 tūkst. kilometrų.

Neabejojama, kad šių žuvų Lietuvos žvejai sugauna daugiau, mat jos mėgsta laikytis nedideliais būreliais, tačiau tik pavienės patenka tyrėjams.

Apibendrinęs duomenis E. Bacevičius paruoš mokslinį straipsnį, o šio tyrimo išvados pateks į pasaulinius mokslinius žinynus.

Pastaraisiais dešimtmečiais Baltijos jūros rytinėje pusėje padažnėjo kur kas sūresnius vandenis mėgstančių žuvų: vilkešerių, ledjūrio ir blyškiųjų menkių, Atlanto skumbrių, ančiuvių, jūrinių lydekų, glotniųjų otų, raudonųjų, pilkųjų ir rausvųjų jūrų gaidelių, spygliuotųjų ryklių ir kitų.