Atskirti vis dar sudėtinga

Pasak šunų globos namų „Dogspotas“ įkūrėjos Indrės Aleksynės, dalis žmonių, ieškodami keturkojo draugo, nori suteikti namus beglobiui ir padaryti gerą darbą, tačiau nereikėtų smerkti ir tų, kurie nori įsigyti vienos ar kitos veislės atstovą. Svarbiausia, kad pasirinkimas abiem atvejais būtų gerai apgalvotas, apsvarstytas, aptartas su šeimos nariais.

„Priėmus sprendimą įsigyti veislinį gyvūną, pirmiausia reikėtų ieškoti Lietuvos kinologų draugijos (LKD) patvirtintų veislynų. Labai dažnai žmonių sprendimui didelę įtaką daro kaina arba noras įsigyti gyvūną čia ir dabar, tačiau visada rekomenduojame atlikti namų darbus: pabendrauti su keliais veisėjais, pasidomėti jauniklių tėvams atliktais sveikatos tyrimais, apsilankyti veislyne patiems“, – pataria I. Aleksynė.

Beveik prieš penkerius metus kilus nelegalių daugintojų skandalui buvo vilčių, kad situacija iš esmės pasikeis, tačiau taip nenutiko. Nelegalios daugyklos vis dar egzistuoja, o dalis jų – jau anksčiau už žiaurų elgesį su gyvūnais ir nelegalią veiklą bausti daugintojai, kurie dabar oficialiai gali pirkėjams pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) suteiktą veisėjo pažymėjimą.

LKD veisėjai ir legalizuoti daugintojai veisėjų registravimo sistemoje dabar suplakti į vieną krūvą. 2020 m., kilus skandalui, dauguma nelegalių daugintojų suskubo registruoti savo veiklą VMVT ir taip tapo  „legalūs“.

Rūpestis: gyvūnui pasveikus, pastačius jį ant letenų, labai svarbu rasti jam namus ir mylinčius šeimininkus. / „Dogspoto“ nuotr.

Pardavimai – stovėjimo aikštelėse

„Dogspoto“ vadovės teigimu, daugintojai mėgsta pabrėžti, kad yra legalūs veisėjai, klaidina pirkėjus, dažnai siūlo įsigyti išskirtinės spalvos, tačiau įvairių sveikatos problemų turinčių jauniklių, įtikinamai teigdami, kad gyvūnai turi kilmės dokumentus, yra visiškai sveiki, tačiau retas pakvies jus į tikrąją gyvūnų laikymo vietą – tvartą ar ūkinį pastatą.

„Labai dažnai parduodami gyvūnai vis dar atvežami prie parduotuvės, į degalinę. Tiesa, dabar pastebime tendenciją – parduoti skirti jaunikliai prieš atvykstant potencialiam pirkėjui perkeliami į gyvenamąsias patalpas, nors pagrindinė šunų laikymo vieta yra greta namo arba kokioje nors atokioje sodyboje, nutolusioje už kelių kilometrų“, – dalijasi I. Aleksynė.

Pasak jos, atvykus svarbu atkreipti dėmesį, ar patalpa, kurioje apžiūrite gyvūną, atrodo gyvenama nuolat. Taip pat vis dažniau daugintojai tampa gudresni – pirkėjo, prieš jam įsigyjant šuniuką, paprašo pasirašyti sutikimą, kuriame patvirtinama, kad gyvūnas yra sveikas ir pirkėjas ateityje pretenzijų neturės.

Nelegalūs daugintojai dažniausiai renkasi veisles, kurių žmonės geidžia labiausiai. Lietuvoje vis dar ypač populiarūs Jorkšyro terjerai, retriveriai, špicai, prancūzų buldogai. Taip pat – hibridinės veislės, tokios kaip maltipoo (Maltos bišono ir pudelio mišrūnas), cockapoo (kokerspanielio ir pudelio mišrūnas), cavapoo (Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielio ir pudelio mišrūnas).

Atvyksta suluošinti

Kiekvienai veislei būdingos savos silpnosios vietos, todėl nelegaliai veisiami mišrūnai dažnai turi daugybę sveikatos bėdų. Stuburo išvaržos, kifozės, išnyrančios kelių girnelės, stemplės divertikulai, klubų displazijos, epilepsija, sunkiai suvaldomos alergijos, akių problemos – tik pagrindinės fizinės negalios.

Visada laukiame ir ieškome šeimininkų, kurie turi ir suvokimą, ir galimybių suteikti mūsų globotiniui naujus namus.

„Norėčiau akcentuoti ne tik fizines, bet ir pažeistos psichikos problemas, su kuriomis susiduria nelegaliai šuniukų įsigiję šeimininkai. Su elgsenos problemomis kartais tvarkytis net sunkiau nei su fizinėmis, joms koreguoti reikia ne tik finansų, bet ir daug paties žmogaus laiko, pastangų, ir net tai negarantuoja, kad visas problemas pavyks išspręsti“, – sako atstovė.

Į „Dogspotą“ iš daugyklų atkeliauja apie 50 proc., kartais ir daugiau globojamų gyvūnų. Vienus kankina parazitai: kaspinuočiai, poodinės kirmėlės, kiti turi įsisenėjusių odos, akių bėdų.

„Tai šunys, kurie per savo gyvenimą taip ir negalėjo pabūti tiesiog šunimis. Daugintojams jie buvo verslo įrankis, kuris turi nešti pelną“, – liūdna realybe dalijasi I. Aleksynė.

Gali tapti žvaigžde

Viena iš labiausiai įstrigusių gyvūnų globos namų istorijų – „Dogspoto“ komanda skelbimuose rado atiduodamą dar visai mažytę mopso mišrūnę.

„Iš nuotraukų buvo akivaizdu, kad situacija – prasta. Liesas kūnelis, išsprogusios akys, kreivos kojytės. Mažylei reikėjo operuoti abiejų kojų girneles, o po reabilitacijos ji tapo visiškai nepanaši į vargšę iš skelbimo ir iš mūsų iškeliavo į naujus namus“, – pasakoja globos namų įkūrėja.

Kas galėjo pagalvoti, kad nusilpusi mažylė išaugs ir taps televizijos ekranų žvaigdžde – šiandien Fro yra vieno prekybos tinklo reklamos veidas – mopso mišrūnė „Bulvė“.

„Visada laukiame ir ieškome šeimininko, kuris turi ir suvokimą, ir galimybių suteikti mūsų globotiniui naujus namus. Nematome tikslo gelbėti gyvūną, pastatyti jį ant letenų, sugrąžinti pasitikėjimą žmonėmis, o tada atiduoti jį pirmam pasitaikiusiam, kurio pagrindinis argumentas – didelis noras“, – pabrėžia atstovė.