Keičiasi aukščiausias pasaulio kalnas: to niekas nesitikėjo | KaunoDiena.lt

KEIČIASI AUKŠČIAUSIAS PASAULIO KALNAS: TO NIEKAS NESITIKĖJO

Pasirodo, auga ne tik žmonės, bet ir kalnai. Taip nutiko ir su Everestu, kuris jau ir taip yra aukščiausias pasaulio kalnas. Mokslininkų teigimu, per pastaruosius 89 tūkst. metų kalnas galėjo padidėti apie 50 metrų.

Everesto kalnas stūkso virš debesų – tai aukščiausias virš jūros lygio esantis kalnas žemėje. Kaip ir visa Himalajų grandinė, jis susiformavo prieš 50–60 mln. metų, susidūrus Eurazijos ir Indostano pusiasalio tektoninėms plokštėms.

Kalno aukštis šiuo metu siekia 8 tūkst. 849 metrus. Pasak mokslininkų, per pastaruosius 89 tūkst. metų kalnas padidėjo apie 50 metrų. Taip esą nutiko dėl kaimyninių upių erozijos.

Supratome, kad toks erozijos mastas turi didelę reikšmę Everesto kalno aukščiui, dėl to Everesto kalno aukštis galėjo padidėti apie 50 metrų.

„Mums buvo labai įdomu suprasti šį neįprastą Aruno upės drenažo modelį aplink Everesto kalną. Pradėjome modeliuoti įvairius galimus scenarijus, ieškodami, kaip drenažo tinklo pokyčiai galėjo paskatinti Aruno tarpeklio iškirtimo bangą. Tada supratome, kad toks erozijos mastas turi didelę reikšmę Everesto kalno aukščiui, dėl to Everesto kalno aukštis galėjo padidėti apie 50 metrų“, – aiškino mokslininkas Matthew'as Fox'as.

2018 metais darytose nuotraukose galima matyti, kaip Arunas teka nuo Everesto kalno į šiaurę. Everesto kalnas iškilęs apie 250 metrų aukščiau už kitą aukščiausią Himalajų viršukalnę, o kitos trys aukščiausios viršukalnės viena nuo kitos skiriasi tik apie 120 metrų.

LNK stop kadras.

Ekspertai teigia, kad tokį Everesto ir kitų viršūnių aukščio skirtumą galima paaiškinti kėlimo jėga, kurią sukelia spaudimas iš žemės plutos apačios.

„Kalnų grandines sudarančios uolienos plūduriuoja ant po jomis esančios mantijos. Taigi, jei nuo kalnų masyvo viršūnės pašaliname dalį masės, visa pluta pakyla, kad kompensuotų prarastą kiekį. O jei erozija sutelkta siauroje vietoje, aplinkinės viršukalnės, kurios nepatiria tokios pat erozijos, iš tikrųjų pakyla aukščiau“, – kalbėjo mokslininkas.

Prieš 62 metus viršukalnę pirmąkart įveikė Naujosios Zelandijos alpinistas. Nuo tada į ją įkopė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

„Manau, vien dėl to, kad tai aukščiausias kalnas žemėje, jis visus žavi. Ir bandymas paaiškinti, kodėl jis toks aukštas, yra jaudinantis“, – teigė M. Fox'as.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kopimams į Everestą vadovauja šerpai – etninė grupė iš Tibeto. Be jų ekspedicijos sunkiai įsivaizduojamos, mat jie rengia maršrutus, tvirtina lynus ir virves, neša deguonies, maisto, vandens atsargas, palapines ir kitą mantą.

Ekspedicijose į Everestą dirba apie 400 šerpų. Kopimo sezonas gana trumpas – kasmet prasideda kovo pabaigoje ir trunka pora mėnesių iki vasaros musonų pradžios.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Dalius

Pirmieji 1953-05-29 11:30 įkopė Edmundas Percivalis Hillary iš Naujosios Zelandijos ir šerpas Tensingas Norgay iš Nepalo.

Onė

Na kad kalnas auga žinojau prieš 50metų nes to mokė mokykloje, nes kalno papėdėje nuolat vyksta erozija,

SUSIJUSIOS NAUJIENOS