Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus | KaunoDiena.lt

KILNUS POELGIS: GRĄŽINĘS SKOLĄ GAMTAI, DZŪKAS SU JA PAŽINDINA KITUS

Varėnos rajonas gali pasigirti ne tik įspūdingu kraštovaizdžiu, bet ir Dzūkijos zoologijos sodu – Karpiškių "Žvėrynėliu". Atvykusieji čia gali pasigrožėti retais paukščiais, žvėreliais ir per saugų atstumą susipažinti su ypatingaisiais šios sodybos augintiniais – vilkais.

Kilnus tikslas

Sodyba, kurioje įsikūręs "Žvėrynėlis", yra už 15 km nuo Varėnos, už 67 km nuo Vilniaus. "Žvėrynėlį" įkūrė ir puoselėja pats sodybos šeimininkas Bronius Jurgelevičius, už gyvūnų globą nominuotas Lietuvos šviesuolio vardu, padedamas žmonos Marytės.

Po sodybos teritoriją vaikštinėja ir voljeruose įkurdinti spalvingi povai, fazanai, antys, žąsys, balandžiai, kudakuoja margaplunksnės vištos. Čia galima pamatyti ir pamaitinti Šiaurės Amerikos meškėnus, triušius. Vaikus džiugina salto atliekanti lapė – trejų metų Foksė. Aptvare suka ratus vilkai.

B. Jurgelevičius ne tik nustojo medžioti, bet ir tapo gyvūnų globėju bei sergėtoju. Jis išsikėlė tikslą – įveisti tiek vilkų, kiek sunaikino.

Kiekvieną atvykusį pasitinka pats sodybos šeimininkas. Jis pasakoja, kad didelę gyvenimo dalį buvo medžiotojas. Oficialiai pripažinta, kad varėniškis sumedžiojo daugiausia vilkų Lietuvoje – net 23. Žinojo, kaip juos prisivilioti, kaip sumedžioti, o tai pavyksta toli gražu ne kiekvienam.

Tačiau vieną dieną suprato, kad į žvėris šaudyti nebenori. B.Jurgelevičius ne tik nustojo medžioti, bet ir tapo gyvūnų globėju bei sergėtoju. Jis išsikėlė tikslą – įveisti tiek vilkų, kiek sunaikino. Savo tikslą jau pasiekė ir net viršijo.

Taip iš pradžių dzūko namuose Varėnoje, o vėliau susigrąžintoje žmonos senelių sodyboje atsirado "Žvėrynėlis", kuris vis plėtėsi. Įvairiais keliais ir būdais čia patekdavo gyvūnai. Daugiausia – buvę sužeisti. Žmonės nešė išgirdę apie B.Jurgelevičiaus pomėgį priglausti žvėris. Bronius su žmona juos pagydydavo ir išleisdavo į laisvę, jei matydavo, kad jie galės gyventi laukinėje gamtoje, jei ne – pasilikdavo sodyboje. Kitus nusipirko pats – tiesiog, kad sodybos lankytojams būtų įdomiau. Kai kurie buvo atgabenti kaip maistas vilkams.

Yra ko pasimokyti iš vilkų

Apie kiekvieną paukštį ir žvėrelį sodybos šeimininkas turi ką papasakoti. Ypač daug, savaime suprantama, – apie vilkus, tai jo mylimiausi gyvūnai.

Kadaise sodyboje jų gyveno net dvylika, dabar – tik trys. Mauglį ir jo sesę Zylę Bronius užaugino nuo mažų dienų, iš buteliuko maitino. Dar vienas vilkas – Bonikas – gimęs gamtoje. Maždaug dviejų mėnesių jį pervažiavo mašina. Kai jį atvežė, tik ant odos kabėjo užpakalinė kojytė. Išgydė, ir jau septynerius metus jis čia gyvena.

Pamėgo: gyvūnų mylėtojo įkurtas „Žvėrynėlis“ dar vadinamas Zoologijos sodu, kurį mielai lanko svečiai.

"Vilkas, kad ir kaip jį mėgintum prisijaukinti, – laukinis gyvūnas, jo visada reikia saugotis. Vilko cirke nepamatysite, niekas jo neišdresuos. Jis kaip kovinis šuo – užėjo, griebė, ir baigta. Ir mane patį mano vilkai tris kartus apkandžiojo, be operacijos paskutinį kartą nepavyko apsieiti", – pasakoja B.Jurgelevičius.

Anot jo, žmonės daug ko galėtų pasimokyti iš vilkų. Žmonėms toli gražu iki tokios meilės savo šeimai, kokią rodo vilkai. Jie labai ištikimi, poras sudaro visam gyvenimui. Vilkų pasaulyje vilkas tėvas nuneša pagautą grobį vaikams ir patelei, tik paskui pats paėda. Tik tuomet, kai vaikai paaugę, pirmiausia pats pasisotina (jis maitintojas, privalo turėti jėgų), o šeimai atiduoda, kas lieka.

O kokią pagarbą, ištikimybę jis rodo patelei, kai ji laukiasi! Priėjęs už ausies timptelės, palaižys, pabučiuos... Nušovus vilkę ar vilką, pasak gyvūnų globėjo, jo antroji pusė dar ilgai iš ilgesio kaukia.

Vilkas ilgai prisimena, jei ką blogo jam padarei. Bet užpuola žmogų tik tada, kai ginasi arba kai yra labai alkanas.

"Vilkas yra labai gudrus gyvūnas – radęs dvėselienos jis eis aplinkui kelis ratus, kol įsitikins, kad nėra pavojaus. Jis labai atsargus, todėl ne visiems medžiotojams pavyksta vilką sumedžioti", – sako vilkų augintojas.

Keli B.Jurgelevičiaus užauginti vilkai buvo tapę filmų apie gamtą kūrėjo Petro Abukevičiaus artistais, kiti dabar gyvena ir veda palikuonis Petro Dabrišiaus prižiūrimame Telšių miškų urėdijos žvėrinčiuje.

Ir iš dabar sodyboje gyvenančių trijų vilkų greičiausiai liks tik pora – vienas iškeliaus į zoologijos sodą Latvijoje. Vilkiukus į laisvę paleisti dabar draudžiama, tad Bronius jų jau ir nedaugina – kai būna poravimosi metas, porą atskiria.

Visus tuos gyvūnus ir paukščius labai myliu, bet juos visus šerti, prižiūrėti reikia. Pavargstame, sveikata jau ne ta.

Išlaikyti gyvūnus brangu

Ir suaugusieji, ir vaikai mėgsta paspoksoti į vilkus iš arti, nors prisiartinus prie voljero nėra labai jauku. Tačiau, vos išgirdę savo globėjo balsą, vilkai suklūsta ir netrukus net stambus patinas Bonikas ateina prie jį kvietusio žmogaus. Grėsmingai urzgia ir šiepia nasrus, tačiau tuo pat metu glaudžiasi prie tvoros, kad Bronius pakasytų šonus.

Meškėnai, kurie daugelyje šalių laikomi invaziniais ir nepageidaujamais gyvūnais, dzūko sodyboje sulaukia kone didžiausio dėmesio. Mat nebijo žmogaus, o jei šis skanėstą turi, bemat tampa geriausiu draugu – per grotas tiesia letenėles prašydami maisto.

Lapei Foksei, linksminančiai vaikus savo salto, – treji metukai. Kaip pasakoja B.Jurgelevičius, jos mama turėjo keturis lapiukus, augino juos miške, paslėpusi po rąstais. Kai žmonės rąstus vežė, tris lapiukus sutrynė, o vienas liko gyvas, bet sulaužyta kojyte. Jurgelevičiai ją išgydė ir laputė liko sodyboje gyventi. Jos pirmtakė čia išgyveno net 18 metų.

Prieš keletą metų žvėryne gyveno ir stirnų. Kai paskutinė stirna nudvėsė, Bronius daugiau nusprendė nebepriimti – brangu visus gyvūnus išlaikyti. Vien tik vienam vilkui kasdien reikia maždaug 3 kg mėsos. Anksčiau aplink buvo fermų, tai vilkams dvėselienos atveždavo. Dabar patiems tenka pirkti ėdesio.

Milžiniškame voljere prie sodybos gyveno apie 20 šernų. Tačiau Lietuvą užklupus kiaulių marui, šernus laikyti uždrausta. Liepė visus iššaudyti. "Nė vieno negalėjau nušauti – atidariau vartelius ir paleidau. Nusižengiau, galėjo mane už tai nubausti, bet man ranka nekilo savo augintų gyvūnų šaudyti", – prisipažįsta B.Jurgelevičius.

"Visus tuos gyvūnus ir paukščius labai myliu, bet juos visus šerti, prižiūrėti reikia. Pavargstame, sveikata jau ne ta. Valstybė neremia – savo pensijas išleidžiame ir pašarams, ir vaistams", – dalijasi rūpesčiais sodybos šeimininkė Marytė.

Karpiškių "Žvėrynėlio" lankymas nemokamas, tačiau kiekvienas gali paaukoti gyvūnų pašarams, ir tos aukos čia labai laukiamos. Tik realybė tokia – kuo prabangesne mašina lankytojai atvažiuoja, tuo geltonesnių centų palieka.

GALERIJA

  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
  • Kilnus poelgis: grąžinęs skolą gamtai, dzūkas su ja pažindina kitus
Asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Dzūkas

Ar įsigilinot į straipsnio turinį komentatoriai? Čia sužeisti ir pagydyti gyvūnai laikomi. Jeigu jauną gyvūną gydai ir vėliau reabilituoji, jis vėliau savimi nepasirūpins arba laukiniai žvėrys nepriims. Tai ką, geriau palikti sužeistus šalikelėj išminčiai?

Gyvunu

teisiu pazeidimas,Suvarzyta laisve .

Fufaike

pati sena pirdūna butu neblogai uždaryti i voljera....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS