Pavasarėjantys orai – džiaugsmas sodininkystės ir daržininkystės mėgėjams. Ir nors sodinti, kol iš žemės neišėjęs pašalas, dar anksti, pats laikas pirmiesiems aplinkos tvarkymo darbams, jei ateityje norime grožėtis augalais.

Paruoškime gėlyną

Apželdinimo specialistės Linos Liubertaitės teigimu, pirmas darbas, kurį jau dabar turėtume atlikti, – gėlynuose sutvarkyti žolinius daugiamečius augalus, kuriuos palikome per žiemą.

"Anksčiau buvo įprasta rudenį tvarkyti gėlynus, žiemą matydavome sniegą arba tiesiog žemę, – sako kursų "Geltonas karutis" organizatorė. – Dabar populiarūs natūralistiniai gėlynai, tad daugiamečiai augalai rudenį paliekami nenupjaustyti, o žiemą galima grožėtis išlikusiomis sėkladėžėmis, žiedynų viduriukais, gražiomis stiebų formomis ir struktūromis. Paliekami nenupjaustyti ir varpiniai augalai, kad žiemą būtų matomos jų šluotelės. Tačiau pavasarį ateina laikas atsisveikinti su visu tuo ir užleisti vietą naujiems augalams."

Anot pašnekovės, darbas nesudėtingas – reikia nukirpti antžeminę augalų dalį. Tam galima naudoti aštrų sekatorių, jeigu turite – pjautuvą. Jeigu gėlynai dideli, galbūt pravers ir šakapjaustė ar net žoliapjovė, nustatyta aukštesne padala.

Dauguma šių augalų tvarkomi tiesiog nupjaunant beveik iki žemės, išskyrus tuos, kurie yra visžaliai žoliniai augalai.

"Tačiau jei šį darbą šiek tiek pavėlinsite ir matysite, kad jau lenda nauji, švieži, žali ūgliukai, senuosius tiesiog kirpkite šiek tiek aukščiau, kad mažiau pažeistumėte tuos naujus ūglius", – pataria specialistė.

Genėkime medžius ir vaiskrūmius

Kitas darbas, kurį galite atlikti dabar, kai dar tik laukiame pavasarinio pumpurų sprogimo, anot L.Liubertaitės, – pasiimti į rankas sekatorių ir keliauti apžiūrėti savo vaismedžių bei vaiskrūmių.

"Vaiskrūmius paminėjau ne be reikalo – jie dažnai pamirštami. O serbentams, agrastams, šilauogėms, sausmedžiams reikia pagalbos, iškerpant ar išpjaunant senas šakas. Tokiu būdu pageriname oro judėjimą tarp šakų ir atjauniname krūmą", – paaiškina pašnekovė.

Pavasarį būtina apžiūrėti vaismedžius. Ypač po šios žiemos, kai dėl gausaus snygio daug medžių buvo pažeisti, neatlaikiusios sniego naštos nulūžo šakos. Dabar jas reikia nukirpti aštriu sekatoriumi, o jeigu šaka stora – gražiai nupjauti pjūkliuku.

Reikia gerai apžiūrėti jaunesnius vaismedžius: galbūt kažkurios šoninės šakos bando dominuoti, tad reikėtų pasirinkti, kuri yra viršūnė, ją palikti kaip aiškiai dominuojančią ir aukščiausią, o kitas šakas prikirpti. Jeigu turite senų vaismedžių, niekada neprašausite, jeigu pašalinsite sergančias šakas.

Tam nereikia kažkokių ypatingų genėjimo žinių. Tai tiesiog elementari higiena, kurią reikia atlikti pavasarį. Tiesa, daugelį medžių, anot L.Liubertaitės, galima genėti ir vėliau. Tačiau dabar labai aiškiai matoma šakų struktūra – aišku, ką reikia genėti.

Reikia genėti net ir koloninius vaismedžius, kad jie būtų tiesūs kaip stygos. "Norint išlaikyti tokią formą, genėti būtina. Kai medžiai sužaliuoja, sunku apžiūrėti, kuri šoninė šakelė ilgesnė, negu reikia. O dabar puikiausiai galime prognozuoti, kaip medis augs toliau, ir atitinkamai daryti korekcijas", – pabrėžia pavasarinio genėjimo svarbą pašnekovė.

Vejai – nuolatinė priežiūra

Graži veja reikalauja priežiūros. Tačiau ankstyvą pavasarį, kol vis dar išlieka sniego ir neigiamos temperatūros grėsmė, L.Liubertaitė nepataria jos žadinti – geriau dar šiek tiek palaukti.

"Vėliau, kai orai labiau atšils, galėsime imtis ir pagalbos vejai priemonių, – sako specialistė. – Gerai būtų ją prašukuoti. Tam galima naudoti specialius skarifikatorius, kurie panašūs į grėblį, tik su ilgesniais virbais. Tai gali būti ir sudėtingesnis skarifikavimo aparatas. Bet principas yra tas pats – iššukuoti, išjudinti veją, pašalinti seną žolę ir sudaryti šiek tiek erdvės naujiems vejos augaliukams."

Dabar madingi daugiamečiai augalai, kuriems tereikia minimalios priežiūros. Negana to, jie kasmet atauga, plečiasi, didėja, net ir pasidaugina.

Po skarifikavimo galima palaukti kelias dienas ir, patręšus veją pavasarinėmis trąšomis, stebėti, kada reikia laistyti.

"Norint, kad veja būtų graži, reikia ją prižiūrėti nuolat, o ne priešokiais, kai šiaip ne taip randate tam laiko. Naudinga nustatyti, kad, pavyzdžiui, šienaujate veją penktadieniais, ir kiekvieną penktadienį tai daryti, – pataria L.Liubertaitė. – Nepamirškite – veją būtina ir laistyti. Lietaus tikrai neužteks, kad ji gražiai augtų ir žaliuotų."

Neskubėkite – planuokite

Pašnekovė pataria neskubėti, jei planuojate pakeisti gėlyną, pasisodinti naujų augalų. Prekyba lauko augalais paprastai prasideda balandžio pradžioje, tad anksčiau ir nereikėtų nieko imtis. Paprastai įšalas iš žemės išeina tokiu laiku, o iki tol sodinti nieko nereikėtų. Balandis, gegužė ir net birželis yra puikus metas daryti pertvarkas gėlyne.

"Neskubėkite nei sodinti, nei pirkti augalų, – sako L.Liubertaitė. – Patarčiau gerai apgalvoti, paieškoti informacijos, susiplanuoti, ir tik tada įsigyti augalų, kuriuos norite sodinti. Augalas turi atitikti jūsų augimvietę, toje vietoje esančias sąlygas. Jeigu vieta saulėta – tiks saulamėgis augalas, jeigu pavėsinga – pavėsį toleruojantis, jeigu labai laidi dirva, smėliukas – sodinkite augalą, kuriam patinka tokios sąlygos, jeigu drėgmė, pakrantė – tegul ten auga drėgmę toleruojantys augalai."

Pašnekovė pataria, prieš įsigyjant augalus ar juos sodinant, pasidomėti, iki kokio aukščio vienas ar kitas augalas išauga, kiek išsiplečia – visą šią informaciją galite rasti internete, specializuotoje literatūroje.

Patartina pasidaryti žydėjimo kalendorių – pagal mėnesius susirašyti, kurie augalai ir kada žydi. Turėdami jį, jau dabar žinosite, kad jums, pavyzdžiui, reikia dar vieno augalo, kuris žydi birželį. Tokiu būdu galėsite susikurti tokį gėlyną, kuriame vieni žiedai keistų kitus.

Mados keičiasi

Paklausta apie augalų madas, L.Liubertaitė teigia, kad vienmečiai augalai nueina nuo podiumo ir užleidžia vietą daugiamečiams. Iš madingųjų sąrašų visų pirma traukiasi tie augalai, kurie žydi trumpai ir yra dažnai keičiami: pavasarį sodiname vienus, vasarą – kitus, rudenėjant – dar kitus. Šis modelis jau nebemadingas dėl to, kad reikalauja labai daug resursų.

Dabar madingi daugiamečiai augalai, kuriems tereikia minimalios priežiūros. Negana to, jie kasmet atauga, plečiasi, didėja, net ir pasidaugina.

Pašnekovės teigimu, žmonės visais laikais norėjo grožio, kuris reikalauja minimalių pastangų, tik ankstesnės mados to poreikio netenkino – buvo sodinamos vienmetės gėlės, prie kurių reikia prieiti kiekvieną dieną. Tarkim, petunijas ar surfinijas kasdien turi palaistyti ir dar žiedus nuskabyti.

Tinkamai parinkti daugiamečiai augalai tarsi gyvena savo gyvenimą ir sukuria tam tikrą ekosistemą. Pakanka juos nuravėti du kartus per metus, ankstyvą pavasarį pašalinti antžeminę dalį.

"Tikrai nereikia kasdien tupinėti aplink augalus. Tad šiandieninės mados mums palankios ir dėl to jos puikiai prigyja – ir darbo mažiau reikalauja, ir estetinį poreikį patenkina", – sako specialistė.

Populiarėja lapuočiai

Tam tikros mados, pasak L.Liubertaitės, egzistuoja ir kalbant apie didžiuosius augalus. Kažkada buvo populiaru sodinti tujas. Vėliau imta kalbėti, kad tujos labai agresyvios savo energetika, prie jų niekas neauga. Tad buvo bandoma ieškoti joms alternatyvų. Labai išpopuliarėjo kadagiai, nes jie taip pat visžaliai, galima rasti įvairesnių spalvų.

Tačiau po 10–15 metų kadagių vidus išpilkėja, jie jau atrodo nedekoratyviai, o juos gydyti ar atgaivinti labai sudėtinga. Daugybė žmonių, nusivylę kadagiais, dabar ieško naujų alternatyvų. Kai kurie grįžta prie tujų – jos yra puikiai prisitaikęs Lietuvoje augalas, nereiklus, patikimas.

Na, o kalbant apie dabartines tendencijas, anot pašnekovės, vis dėlto yra grįžtama prie lapuočių.

"Vienu metu spygliuočiai buvo labai vertinami – dėl to, kad vaizdas yra statiškas: kokį spygliuotį pasodinai, toks jis ir bus rudenį, žiemą, pavasarį, vasarą, – sako L.Liubertaitė. – Tačiau norisi vertinti gamtos kaitą, juk būtent tuo gamta skiriasi nuo interjero, architektūros. Dėl to populiarėja augalai, kurie atrodo skirtingai skirtingu metų laiku. Lapuočiai augalai būtent tokie ir yra."

Žinoma, jeigu jūsų sklypas yra prie pušyno, galima galvoti apie gyvatvorę iš pušų. Bet jeigu pušyno šalia nėra, tai kodėl gi nepagalvoti apie lapuočių gyvatvorę. Dabar labai išpopuliarėjo skroblų gyvatvorės, kadangi skroblai žiemą beveik nenumeta savo lapelių, sudžiūvę jie toliau kabo ant šakų, kol pavasarį juos išstumia nauji. Jeigu skroblai auginami ne vienus metus, jeigu jie formuojami, šakos pakankamai sutankėja, o lapeliai net ir žiemą užstoja vaizdą.

Norint, kad gyvatvorė būtų graži, nežiūrint iš kokių augalų ji sukurta, ją reikia genėti, formuoti. Išskyrus tuos atvejus, kai gyvatvorės yra sodybose ir augalai specialiai paliekami laisvai augti.

"Jei pasirinkote vieną ar kitą medį, pasidomėkite, kokio aukščio jis užaugs. Kitaip gali atsitikti, kad pasodinsite medelį, džiaugsitės, jog jis užstoja vaizdą iš gatvės, bet po penkerių metų jo laja pakils gerokai aukščiau, ir jūsų numatytos funkcijos medis visiškai nebeatliks", – įspėja specialistė.