Lietuvos požeminiuose vandenyse – nauji teršalai Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos požeminiuose vandenyse – nauji teršalai

2025-03-14 12:52

Lietuvos požeminiuose vandenyse aptikta naujų organinių teršalų. Nors kol kas leistinos normos nėra viršijamos, mokslininkai ragina stebėti situaciją, mat ilgainiui ši tarša gali kelti pavojų geriamojo vandens kokybei ir mūsų sveikatai.

Lietuvos požeminiuose vandenyse – nauji teršalai
Lietuvos požeminiuose vandenyse – nauji teršalai / LNK stop kadrai

Apie tai, kaip šių teršalų patenka į vandenvietes ir kaip kiekvienas galime pasirūpinti švaresne aplinka ir savo sveikata, plačiau pakomentavo Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.

– Kas yra naujos kartos teršalai?

– Naujos kartos organiniams teršalams priskiriame tuos teršalus, kurie buvo sukurti arba atrasti palyginti neseniai. Jie galėjo būti sukurti jau prieš 20–30 metų, tačiau tik dabar, tobulėjant laboratorinėms technologijoms, sugebama juos aptikti ir ištirti. Pavyzdžiui, vaistai, kuriuos naudojame gydydamiesi tiek mes, tiek mūsų augintiniai, yra randami visur.

LNK stop kadras.

– Kokie vaistų likučiai dažniausiai patenka į požeminius vandenis?

– Aptinkama labai įvairių vaistų likučių – tiek antibiotikų, tiek nereceptinių vaistų, taip pat vadinamųjų gyvenimo būdo produktų, tokių kaip nikotinas, kofeinas ar net narkotinės medžiagos. Šios medžiagos, patekusios į žmogaus organizmą, pašalinamos su atliekomis ir per kanalizacijos sistemas patenka į vandenį.

– Kaip šie teršalai gali paveikti žmonių sveikatą?

– Poveikis priklauso nuo teršalų pobūdžio. Kai kurie jų jau yra ištirti, todėl žinome, kokios koncentracijos yra leistinos geriamajame vandenyje ar dirvožemyje. Tačiau vaistų likučių poveikis žmogaus organizmui dar tik pradedamas tirti. Nors mes vis tiek vartojame šias medžiagas pagal gydytojų ar vaistininkų rekomendacijas, ilgalaikis jų poveikis aplinkoje nėra pakankamai ištirtas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurios Lietuvos vietos yra labiausiai užterštos?

– Plataus masto tyrimo dar neatlikome, tačiau pernai atlikome vaistų likučių tyrimą. Jame pasirinkome vietas, kurios potencialiai gali būti užterštos – tai teritorijos šalia gamybos ar šalinimo vietų, taip pat nuotekų išleidimo zonos.

– Ką kiekvienas žmogus gali padaryti, kad sumažintų šią taršą?

– Visų pirma, nereikėtų išmesti nepanaudotų vaistų į šiukšliadėžę ar pilti jų į kanalizaciją – juos reikia grąžinti į vaistines, kur jie bus tinkamai utilizuojami. Kalbant apie nuotekų valymą, šioje srityje dar vykdomi tyrimai, nes metodai, kaip efektyviai pašalinti vaistų likučius iš vandens, vis dar tobulinami. Didžiausia problema kyla miestų teritorijose, ypač ten, kur kanalizacija yra nesandari arba prastai reguliuojama.

– Kaip keičiasi situacija? Ar ji blogėja? Ar gresia ekologinė katastrofa?

– Tai yra signalas, kad turime ruoštis. Vandenvietės, tiekiančios geriamąjį vandenį, turėtų būti atidžios ir nepraleisti pro akis naujai atsirandančių medžiagų. Svarbu laiku imtis priemonių ir atsakingai tvarkytis su naujos kartos organiniais teršalais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Eglė

Pirmiausia nereiktų mažinti vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų, kaip kad nusikalstamai padarė V. Matijošaitis, nes teršalų atsiras dar daugiau. Tuos "prichvatizuotus" sklypus apie Vičiūnų vandenvietę principinga valstybė turi paimti atgal visuomenės poreikiams, siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę ir saugumą. Gėda Matijošaičiams!
2
0
Visi komentarai (1)