PADYSNIO HIDROELEKTRINĖ TVENKINĮ BAIGIA PAVERSTI DUMBLINA BALA

Netoli Ignalinos yra tokia Padysnio hidroelektrinė. Sovietinės inžinerijos stebuklas. Prieš 60 metų paleistos elektrinės pajėgumų pakakdavo šešiems aplinkiniams kaimams. Dvi elektrinės turbinas vanduo suka iki šiol, tačiau aplinkiniai kaimai sunykę, tad elektra keliauja į bendrą šalies tinklą. Dieną, kai buvo filmuojama TV3 laida „Žalioji byla“, elektrinė veikė tik vieno kilovato pajėgumu. Tiek nepakaktų net ir skalbimo mašinai.

Objektas įdomus, jo savininkas, kaunietis Eimantas Dargenis – malonus ir atviras žmogus, bet vietiniai gyventojai ir sodybas vaizdingose Padysnio tvenkinio pakrantėse turintys atvykėliai iš didmiesčių hidroelektrinę ir jos dabartinį valdytoją keikia. Nes vaizdingame tvenkinyje vanduo pasiekė kritiškai žemą lygį.

Vietiniai sako, kad naujasis elektrinės savininkas – godus, pradangino visą metrą vandens, todėl tvenkinys ėmė smarkiai keistis – krantai atsitraukė, nebeliko žuvies, o vietoj lelijų dumbliai veisiasi.

Žmonės įtaria, kad siekdamas didesnio pelno, elektrinės savininkas naktimis tyčia padidina turbinų pajėgumus ir nuleidžia dar daugiau vandens. Tuo tarpu verslininkas teigia, kad piktnaudžiauti neleidžia taisyklės.

Kiek galima uždirbti turint mažąją hidoelektrinę? „Tai labiau hobis nei verslas. Dabar, kai vandens lygis kritęs, pajamos per mėnesį nesiekia 200 eurų“, – teigia Padysnio HE savininkas Eimantas Dargenis.

Kaip pagelbėti bebaigiančioms išnykti Padysnio lydekoms, nebežino ir dar vienas žvejas – „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Su Padysnio tvenkiniu susisiekiančiame Šaminio ežere jis ketino sukurti tarptautinį rojų žvejams, investavo pinigų, įžuvino ežerą, tačiau šiandien skaičiuoja negyvus lydekų ikrus ir... nuostolius.

Kokiomis taisyklėmis turi vadovautis mažųjų hidroelektrinių savininkai? Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas teigia, jog kritiškai nukritus vandens lygiui, hidroelektrinės savininkas privalo nedelsiant stabdyti elektros gamybą.

Padysnio hidroelektrinė daro ženklią įtaką laukinei gamtai ir vietinių gyvenimui. Migruojančios žuvys jos neįveikia, nes čia nėra žuvitakio. Dėl nusekusio vandens kuo toliau, tuo sunkiau joms tampa neršti, o tvenkinys virsta dumblėjančia bala.

Lietuvoje veikiančios mažosios hidroelektrinės pagamina mažiau nei 0,5 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. O, pavyzdžiui, viena vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos, kiek 6–8 mažos hidroelektrinės.

Tai hobis, dėl kurio kenčia gamta. Už neteisėtai sužvejotą lydeką, žvejui-mėgėjui tenka atlyginti gamtai padarytą žalą – 240 eurų. Kiek lydekų ir kitų žuvų pražudoma dėl smarkiai kaitaliojamo vandens lygio Padysnio HE?

„Žalioji byla“ – sekmadienį, lapkričio 1 d., 12 val. per TV3 televiziją.