Liepos 10-oji, kitaip senovės lietuvių vadinama Septynių miegančių brolių diena, pranašauja, jog jei tą dieną lyja, tai lis ir dar septynias savaites.

Septyni miegantys broliai liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu.

Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-osios rytą danguje trumpam pasirodo sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Veikiausiai jos ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Mūsų protėviai tikėjo: jei šią dieną be perstojo lyja, lietus lis ir dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, gresia sausra. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Etnologė Gražina Kadžytė juokavo, jog tokie orų spėjimai dažniausiai galiodavę tik konkrečiai vietovei.

"Dešimties kilometrų spinduliu esančiai teritorijai buvo taikomi tokie spėjimai. Anuomet taip buvo apibrėžiamos parapijos. Jei Klaipėdoje lyja, galiu patvirtinti, jog Vilniuje tik vos vos pakrapnojo. Išeitų, kad Klaipėdai teks viskas, o mums – nieko. Vilniuje šviečia saulė, nors šiek tiek palijo, vadinasi, bus marga vasara. Jei prie jūros palijo kaip reikiant, tai visas lietus teks pajūriui. Ne pirmi metai, kai pajūris mums lietų pavagia", – pastebėjo G.Kadžytė.

Pati etnologė nelabai tiki šiais spėjimais.

"Aš nesu tokia žiopla, kad varginčiausi dėl orų stebėjimų. Prognozės juk keičiasi kone kas valandą. Visi atsimena spėjimus tik tuomet, kai jie išsipildo. Jei ne, 99 proc. atvejų žmonės to net nepamena. Orai lietuviui žemdirbiui buvo labai svarbūs, todėl ir spėliodavo vasario 2 d., per Grabnyčias, per Užgavėnes. Rugpjūčio 10 d., Šv. Lauryno, kitaip dar Perkūno dieną, taip pat. Šv. Mato dieną, rugsėjo 21-ąją, irgi buvo spėjama. Gruodžio mėnesį spėlionėms duota net dvylika dienų", – datas vardijo G.Kadžytė.