SMIDRŲ METAMORFOZĖS: GARDĖSIS, TINKANTIS IR NUOTAKŲ PUOKŠTĖMS

Be smidrų, kuriuos Lietuvoje įprasta vadinti šparagais, anksčiau nebuvo įsivaizduojama nuotakos puokštė, o dabar šios ankstyviausios pavasario daržovės ūgliai laikomi gardėsiu.

Be smidrų, kuriuos Lietuvoje įprasta vadinti šparagais, anksčiau nebuvo įsivaizduojama nuotakos puokštė, o dabar šios ankstyviausios pavasario daržovės ūgliai laikomi gardėsiu.

Ūgliai vežami iš užsienio

Pasaulyje auginama apie 150 tūkst. hektarų smidrų. Jų ūglių derlius siekia daugiau nei 5 mln. tonų. Smidrų (lot.Asparagus officinalis L.) ūgliai laikomi labai maistingu produktu.

Lietuvoje nedaugelis žino, kad smidrai – labai vertinga daržovė, puikiai auganti mūsų agroklimatinėmis sąlygomis. Šiuo metu mūsų šalyje smidrai auginami gal tik 5 hektaruose, tačiau šie plotai po truputį plečiami. Be abejo, smidrų ūglių paklausa ir vartojimas didės. Na, o mūsų prekybos centrai kol kas prekiauja iš Ispanijos, Peru ir kitų tolimųjų šalių atvežtais smidrų ūgliais, kurie per ilgą kelionę į Lietuvą praranda savo išvaizdą ir maistinę vertę. Vertingiausi ir skaniausi ūgliai, vartotoją pasiekiantys tą pačią dieną.

Vitamininga daržovė

Smidrai – delikatesinė, dietinė, vitamininga, nekaloringa daržovė. Tai daugiamečiai augalai, jų jauni žali arba išbalinti ūgliai vartojami nuo balandžio iki birželio. Smidruose gausu įvairių vitaminų, folio rūgšties, cinko, magnio, kalcio, seleno ir kt. Ūgliuose randama iki 17 aminorūgščių.

Yra daugybė smidrų veislių. Jos skirstomos pagal ūglių spalvą, ankstyvumą, klimato sąlygas. Jauni ūgliai gali būti balti, žali, tamsiai violetiniai, žali su šviesiai violetiniu atspalviu ir rožiniai su violetiniu atspalviu. Pagal ankstyvumą veislės skirstomos į labai ankstyvąsias (ūglių derlius pradedamas imti balandžio viduryje) ir ankstyvąsias (derlius imamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje).

Tinkamiausia dirva

Lietuvoje iš ūkininkų už prieinamą kainą jau galima įsigyti kokybiškų smidrų daigų, atvežtų iš Olandijos, Danijos (vieno daigo kaina yra 4-5 litai). Daigai skirstomi į A ir B klases: A klasės daigas sveria daugiau nei 70 g, B klasės – 40-70 g. Vieno daigo kaina priklauso nuo veislės ir daigo klasės. Svarbu žinoti, kad daigai parduodami iki balandžio vidurio, todėl norint jų nusipirkti, apie tai reikia pagalvoti anksčiau.

Daigai sodinami atšilus žemei, balandžio 15 – gegužės 5 d. Žinoma, galima daigų užsiauginti ir iš sėklų, tačiau pirmojo derliaus sulauksite tik po ketverių metų. Smidrai vienoje vietoje auga iki 15-20 metų, tad prieš įveisiant plantaciją, būtina gerai paruošti dirvą: išlyginti žemės paviršių, sunaikinti piktžoles, pagilinti ariamąjį sluoksnį ir gausiai patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Smidrams auginti tinka lygios, giliai įdirbtos, humusingos, neutralios reakcijos ir turinčios žemą podirvio vandens horizontą dirvos. Smidrams netinka rūgščios dirvos – tinkamiausias dirvos pH yra 6,5-7,0. Svarbu, kad nebūtų mažesnis nei 6,0. Rūgštų dirvožemį galima pakalkinti.

Kaip sodinti

Žaliesiems smidrams geriausiai tinka priemolio dirvos, laidžios vandeniui. Tinkamos net durpinės dirvos, jei gruntinis vanduo yra ne aukščiau kaip 150 cm gylyje. Sodinimo atstumas priklauso nuo smidrų rūšies (žalieji ar balintieji), dirvožemio, veislės. Balintieji smidrai auginami paliekant tarp eilių didesnius atstumus (140-180 cm), žaliesiems smidrams pakaks 100-120 cm, o labai derlingose dirvose – 80-100 cm. Pagal veislę, atstumai tarp smidrų eilių gali būti 100–180 cm, o tarp augalų eilėse – 25–30 cm (3-4 augalai ištisiniame metre).

Prieš sodinant daigus, padaromos 25-35 cm gylio ir 30-40 cm pločio vagos. Į suformuotų vagų dugną įkratomas 3-4 cm mėšlo sluoksnis (3,0-3,5 kg išilginiam metrui), ant jo beriamas 4-8 cm žemės ar komposto kaupelis, tada sodinamas daigas, o ant viršaus užberiamas 5-8 cm storio žemės sluoksnis. Pasodintų daigų pumpurai lengvose dirvose turi būti 18-20 cm gylyje, sunkesnėse – 15-16 cm.

Derliaus nuėmimas

Augalai sodinami iš vakarų į rytus einančiomis eilutėmis. Taip pasodintų augalų lapai greičiau džiūva ir augalai būna sveikesni. Rudenį, po pirmųjų šalnų, augalai paruduoja, pradeda džiūti, todėl spalio pabaigoje juos reikia nupjauti ir mulčiuoti durpėmis.

Smidrų ūglių derlius, auginant smidrus iš A klasės daigų, pradedamas imti jau kitais metais. Pasodinus B klasės daigus, derlius nuimamas po dvejų metų. Žalieji smidrai pjaunami tada, kai jų ūgliai užauga iki 20-25 cm, o galvutės dar susiglaudusios ir žvynai neprasiskleidę.

Ūgliai pjaunami peiliu prie žemės paviršiaus arba 2 cm žemiau. Geriausiai ūglius pjauti anksti rytą arba vėlai vakare, kai saulės spinduliai nekaitrūs. Surinktus ūglius iš karto reikia dėti į dėžes, krepšelius, uždengti drėgnu audiniu, atvėsinti. Sausu oru ūgliai džiūsta, pasidaro kieti, greitai medėja. Nuimti smidrų ūgliai nuplaunami, nupjaunami kieti, sumedėję galai ir vartojami švieži, apvirti, kepti, gali būti marinuojami. Šaldytuve ūglius galima laikyti 2–3 savaites, taip pat galima šaldyti, geriausia nuplikytus.