Kodėl šios gyvatės spjaudo nuodus?
Spjaudančiosios kobros kelia dvigubą grėsmę. Jų įkandimai gali sukelti sunkius sužalojimus ar net mirtį, tačiau tai – ne vienintelis jų gynybos būdas. Šios gyvatės geba išspjauti nuodus iš ilčių tiesiai į užpuoliko akis, o tai gali sukelti stiprų deginantį skausmą, rimtus regos pažeidimus ir kartais net negrįžtamą apakimą.
Iš viso žinoma penkiolika nuodus spjaudančių kobrų rūšių, iš kurių keturiolika yra tikrosios kobros, priklausančios Naja genčiai. Teigiama, kad Hemachatus haemachatus rūšis taip pat gali spjaudyti nuodus, tačiau nepriskiriama tikrosioms kobroms. Tai vienintelė Hemachatus genties atstovė.
Dauguma nuodus spjaudančių kobrų rūšių gyvena Afrikoje ir Azijoje. Afrikos kobros dažniausiai renkasi sausas, atviras buveines, o Azijos rūšys klesti drėgnuose atogrąžų miškuose.
Anot „BBC Wildlife“ leidinio, nuodus spjaudančios kobros nenaudoja jų nužudyti grobį. Medžiodamos jos kanda ir suleidžia nuodus tiesiai į auką. Jų grobis – dažniausiai smulkūs žinduoliai, varliagyviai ir ropliai.
Nuodus jos išspjauna tik siekdamos atbaidyti grėsmę.
Nuodų, naudojamų medžioklei, ir nuodų, skirtų gynybai, cheminė sudėtis skiriasi. Medžioklei skirti nuodai paprastai yra neurotoksiški, o išspjaunami nuodai sukelia stiprų skausmą, tačiau paprastai nėra mirtini.
Itin tikslūs nuodų spjūviai
Iš tiesų, nuodus spjaudančios kobros iš tikrųjų jų nespjauna. Vietoj to nuodai yra išstumiami pro ilčių angas ir gali nuskrieti net iki trijų metrų.
Nuodai iš ilčių išpurškiami labai aukštu slėgiu, todėl gali pasiekti didelį atstumą. Šis slėgis susidaro susitraukiant raumenims, esantiems aplink nuodų liaukas. Jie išspaudžia nuodus į iltis, o šie ištrykšta pro mažas skylutes kiekvienos ilties gale.
Nuodai iš ilčių išpurškiami labai aukštu slėgiu, todėl gali pasiekti didelį atstumą.
Nuodus spjaudančios kobros pasižymi stulbinamu tikslumu. Jos beveik visada taikosi į akis, nes būtent taip nuodai padaro didžiausią žalą aukai. Į taikinį jos pataiko maždaug 90 procentų atvejų.
Anot „BBC Wildlife“ leidinio, norėdama tiksliai nusitaikyti, gyvatė turi įvertinti kelis veiksnius: taikinio judėjimo kryptį, savo paties greitį ir laiko tarpą tarp nuodų iššovimo iš ilčių bei jų pasiekimo tikslą.
Kad nuodai dar tiksliau pasiektų taikinį, spjaudydama kobra linguoja galvą iš vienos pusės į kitą. Taip nuodai pasklinda platesniame plote ir padidėja tikimybė pataikyti į akis.
Naujausi komentarai