VDU BOTANIKOS SODO MOKSLININKAI SUTELKĖ DĖMESĮ TYRIMAMS AKLAJAME EŽERE
Grupė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų bando nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsikūrimo proceso ypatumus, vykdydami mokslinius tyrimus Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne.
Anot VDU pranešimo, projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atkūrimo, kuris būtų vykdomas žymiai mažesniais kaštais, nei tai buvo daroma iki šiol kituose atkuriamų pelkių plotuose Lietuvoje.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektas vykdomas pagal REMIL įmonių grupės, vadovaujamos verslininko Gintaro Rapkausko, ir Vytauto Didžiojo universiteto sutartį. Projektui vadovauja VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Remigijus Daubaras, tyrimus atlieka Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, bet siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsikūrimui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris, – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Remigijus Daubaras. Mokslininko teigimu, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsikūrimas / renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda antrinės rūšys – kupstinis švylys ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos rūšys.
„Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė. Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atkūrimo / renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pažymi prof. habil. dr. R. Daubaras.
Šiuo projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: aplinkos ministras Kęstutis Mažeika lankėsi Aklojo Ežero durpyne ir susipažino su vykdomais tyrimais bei pelkių atkūrimui / renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis.
Plačiau aptarti ir Lietuvos pelkių išsaugojimo bei išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimai. Apžiūrint atsikuriančią Aklojo Ežero aukštapelkę, REMIL įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, bendrovės „Durpeta“ direktorius Jonas Kantautas, mokslininkai dr. L. Česonienė bei prof. R. Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu atkuriant pelkes. Aptartos ir galimybės aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą, taip pat kalbėta apie galimybes vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų, teigia VDU Botanikos sodo atstovai.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.0 komentarai -
LNK inf.2 komentarai -
2 komentarai
Žydrūnas