Pretenzijos ir Europos Komisijai

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ vadovas Leonas Kerosierius išplatino raštą dėl kormoranų daromos žalos žuvininkystės ūkiams ir gamtai.

Jo adresatų spektras – nuo Europos Komisijos (EK) pirmininkės iki LR Prezidento, Vyriausybės, Seimo narių ir žiniasklaidos.

Rašte remiamasi prieš metus rašytu straipsniu apie tai, kad „kormoranai kapoja žuvininkystės ūkius“.

Nurodoma, kad šių metų kovo 12 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo įvardytas kormoranų skaičius Lietuvoje, tai yra apie 8,5 tūkst. porų. Posėdyje kalbėta apie šių paukščių daromos žalos ūkiams atlyginimą, apie tai, kad Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi saugoti 2 tūkst. kormoranų porų.

Rašto autorius savarankiškai paskaičiavo kormoranų daromą žalą Lietuvos žuvininkystei ir gamtai.

„Lietuvoje yra virš 2 tūkst. porų (4 tūkst.) didžiųjų kormoranų – iš viso apie 12 tūkst. vienetų. Jie Lietuvoje per metus būna apie 210 dienų ir kasdien suryja po 0,5 kg žuvų. Skaičiuokime: 12 tūkst. vnt. x 210 dienų x 0,5 kg = 1 260 tonų. Prisiminkime, kad maždaug tiek žuvų geriausiais metais sugaudavo žvejai verslininkai“, – rašė L. Kerosierius, suskaičiavęs, kad kormoranai Lietuvai kasmet padaro žalos už beveik 19 mln. eurų.

Ir esą niekas už tai nebuvo „patrauktas atsakomybėn ir niekas neatsako už patirtus milžiniškus nuostolius“.

Šios pretenzijos kelia nuostabą, nes dar prieš metus informuota apie 2025 m. įsigaliosiančią naują kormoranų populiacijos kontrolės tvarką ir nustatytą skaičių, kiek šių paukščių galės naikinti žuvininkystės ūkiai.

Dinamika: remiantis oficialia statistika, Lietuvoje yra per 10 tūkst. hektarų tvenkinių, kuriuose auginamos žuvys, per pastaruosius ketverius metus šie plotai didėjo labai nežymiai. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Atlieka reguliacinę funkciją

Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Žilvinas Pūtys teigė, kad kormoranai gamtinėje sistemoje, kaip bet kurie kiti plėšrūnai, atlieka reguliacinę funkciją, tačiau esą klausimas, ar jie gali suėsti tiek, kad paveiktų gamtinius išteklius, jog jie sumažėtų.

Šių paukščių gyvenseną nagrinėjęs mokslininkas tvirtina, kad kormoranai daugiausia maitinasi neverslinio dydžio žuvimis, išskyrus stintas ir strimeles.

„Nesu matęs mokslinių įrodymų ar kur nors fiksuotų duomenų, kad Kuršių mariose ar Kauno mariose, kur kormoranų irgi šiek kiek yra, kad jie darytų kažkokią žalą. Kitas klausimas, kai kormoranai skrenda maitintis į žuvininkystės tvenkinius, tai čia tas pats, kaip ir vilkai atsėlina į ūkininko ganyklas, kur tarsi specialiai jiems „patiektas stalas“. Tvenkiniuose tas pats. Gylis ten mažas, žuvys neturi kur pasislėpti, žuvų tankis didelis, pasigauti jas labai paprasta. Tvenkiniuose kormoranai iš esmės gali suėsti visas žuvis, kiek ten jų yra, jei paukščių niekas nebaidytų ir nenaikintų“, – teigė Ž. Pūtys.

Tad esą tvenkiniuose kiekvieną auginamą žuvį galima realiai įvertinti ir kormoranų padarytą žalą paskaičiuoti.

„Tvenkiniuose kormoranai iš tikro gali padaryti didelę žalą, jokių abejonių dėl to nėra. Dalį žuvų, kurios yra didesnės, jie nepajėgia praryti ir sužaloja. Tada prasideda ligos, suprastėja žuvų augimas, bet tą nuostolį irgi galima įvertinti“, – neslėpė mokslininkas.

Ar tai yra tema, dėl kurios reikėtų kreiptis į EK, Romos popiežių ar JAV prezidentą, vargu, manau, šiandien yra didesnių problemų.

Vis dėlto prieš kiekvieną plėšrūną yra apsauga, kuri, žinoma, kainuoja ir nėra visiškai efektyvi.

Tad po perėjimo laikotarpio virš žuvininkystės tvenkinių skraidančius kormoranus leidžiama medžioti.

„Gali būti įrengiamos kokios nors garsinės patrankos, retsykiais iššaunama ir pabaidomi paukščiai dienos metu, kai jie maitinasi. Tačiau kormoranai gana sumanūs, jie greitai pripranta prie to garso, suvokia, kad jis žalos nedaro. Taigi, norint sustiprinti efektą, reikia kartais iššauti ir šratais. Tačiau suvokiu, kad visų tvenkinių visiškai apsaugoti neįmanoma“, – neslėpė Ž. Pūtys.

Yra didesnių problemų

Kormoranai labai aktyvūs plėšrūnai, jie buvo lyginami su kitais žuvlesiais paukščiais – pingvinais.

Tyrimo metu nustatyta, kad kormoranai per tą patį laiką įstengė pagauti du ar tris kartus daugiau žuvų nei pingvinai.

Kormoranai subręsta maždaug per ketverius metus. Į kolonijas Lietuvoje jie paprastai atskrenda kovo mėnesį.

Kolonijose jie laikosi poromis, ir kol jaunikliai nepalieka lizdo (birželio pabaigoje), suaugusieji atžalas prižiūri ir maitinasi maždaug 20 km spinduliu.

Toliau jiems skristi esą energiškai neapsimoka, tokiu atveju jie nepajėgtų išmaitinti jauniklių.

„Po to, kai jaunikliai ima skraidyti, jie jau gali klajoti didesnėje teritorijoje, dalis paukščių tada nebūtinai grįžta nakvoti į kolonijas. Bet jie turi nuolatines nakvynės vietas, jos matomos – pakrančių medžiai tampa balti nuo jų išmatų. Kuršių marių pakrantėje tokių vietų galima priskaičiuoti iki septynių“, – teigė Ž. Pūtys.

Tie paukščiai, kurie yra nesubrendę, irgi negyvena kolonijose, jie gali klajoti didesniais atstumais.

Dalis kormoranų Lietuvoje lieka žiemoti, kur nebūna ledo, ties Kauno mariomis ar Klaipėdos uosto akvatorijoje.

Visi kiti skrenda žiemoti į Vidurio ar Pietų Europą, kur šilčiau. Dalis jų migruoja dideliais būriais per Lietuvą, tad jie maitinasi ir pakeliui jiems pasitaikančiuose žuvininkystės tvenkiniuose.

Lietuvoje yra kelios kormoranų kolonijos – Nemuno deltoje (pietinėje dalyje, ties siena su Rusija), ties Juodkrante ir prie Plazės ežero.

Ž. Pūtys prieš keliolika metų tyrinėjo kormoranų atrajas Juodkrantės kolonijoje. Mokslininkas teigė radęs labai nedaug tvenkiniuose auginamų žuvų kaulų liekanų.

„Tikrai negalima teigti, kad kormoranai sunaikina didžiąją tvenkiniuose auginamų žuvų dalį. Kokie realūs kormoranų nuostoliai tvenkinių žuvininkystės, nežinau, nes nesu daręs tokio tyrimo. Jei parduotuvėse galima nusipirkti Lietuvoje išaugintų karpių, vadinasi, kormoranai tikrai suėda ne visus. Suprantu, kad galima nuo jų apsiginti. Žinau, kad paukščiai virš tvenkinių yra leistinu laikotarpiu medžiojami arba baidomi. Ar tai yra tema, dėl kurios reikėtų kreiptis į EK, Romos popiežių ar JAV prezidentą, vargu, manau, šiandien yra didesnių problemų“, – kalbėjo mokslininkas.

Plėšrūnas: pasak mokslininkų, kormoranai gamtinėje sistemoje, kaip bet kurie kiti plėšrūnai, atlieka reguliacinę funkciją. / S. Žiūros / BNS nuotr.

Verta išbandyti kulinarijoje?

Ž. Pūtys teigė, kad, ieškant tam tikrų sprendimų, gal verta pabandyti kormoranus kulinarijoje. Pats mokslininkas tvirtino jų nevalgęs, tačiau, pasak žinovų, reikia mokėti juos paruošti.

„Tai ne pokštas. Pavyzdžiui, Norvegijoje tai yra senas tradicinis medžioklės objektas. Tam tikru metu renkami ir kormoranų kiaušiniai. Medžioja ir suaugusius paukščius. Kiek žinau, pas mus jie nėra įtraukti į medžiojamų paukščių sąrašą, išskyrus virš žuvininkystės tvenkinių“, – kalbėjo Ž. Pūtys.

Apie 1950 m. kormoranai Lietuvoje buvo visai išnykę, 1989 m. pirmosios poros vėl pradėjo perėti Lietuvoje.

Jie kurį laiką buvo griežtai saugomi kaip nykstanti reta rūšis, po to kilo bumas, apie 2000-uosius populiacijos sparčiai augo, paskui jos stabilizavosi.

„Kodėl populiacijos augo? Čia turbūt įtakos turėjo verslinė žvejyba. Kormoranų maistas yra smulkios žuvys, kurių augimą reguliuoja plėšrios žuvys, o šios buvo masiškai žvejojamos. Kitaip tariant, dėl intensyvios verslinės žvejybos radosi daug smulkių žuvų ir susidarė palankesnės sąlygos kormoranams, jie galėjo išauginti daugiau jauniklių ir jų kolonijos sparčiai augo“, – pabrėžė mokslininkas.

Labiausiai žuvis naikina žmonės, o ne kormoranai. Kormoranų pas mus yra tiek, kiek yra maisto išteklių.

Paukščių populiacija nedidėja

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologo Erlando Paplauskio teigimu, vėl prasidėjęs puolimas prieš kormoranus yra bandymas pridengti verslinės žvejybos padarinius.

„Žuvlesių paukščių yra daug. Aišku, kad jie negali nepadaryti tam tikros įtakos žuvų ištekliams, bet iš esmės labiausiai žuvis naikina žmonės, o ne kormoranai. Kormoranų pas mus yra tiek, kiek yra maisto išteklių. O verslinės žuvys nėra kormoranų pagrindinis maistas. Jie maitinasi 8–13 cm dydžio žuvelėmis“, – tvirtino E. Paplauskis, pripažindamas, kad tvenkiniuose kormoranai daro žalą.

Tačiau tvenkiniuose, kuriuose auginamos žuvys, augintojams leidžiama ne tik taikyti baidymo priemones – ten galima kormoranus medžioti neribotai.

Ekologo teigimu, pačių kormoranų gyvenimo trukmė nedidelė, nes daugumą jų žmonės nužudo.

„Iš Plazės kolonijos mūsų stebėtą kormorano patelę vardu Julija, kuriai buvo pritvirtintas siųstuvas, kad galėtume sekti jos migraciją, nušovė Prancūzijoje būtent prie žuvininkystės tvenkinio. Sugrąžino mums siųstuvą, atsiprašė, sakė, jei būtų žinoję, kad paukštis ženklintas, būtų nešovę. Per metus iš mūsų stebėtų kormoranų išgyveno tik vienas. Visi žuvo tinkluose arba buvo nušauti. Kormoranų populiacija Lietuvoje nedidėja jau kelerius metus“, – tvirtino E. Paplauskis.