Vienos didžiausių šunų prieglaudų vadovė apkaltina keturkojų žudymu | KaunoDiena.lt

VIENOS DIDŽIAUSIŲ ŠUNŲ PRIEGLAUDŲ VADOVĖ APKALTINA KETURKOJŲ ŽUDYMU

  • 0

Vienos didžiausių Pietų Korėjoje gyvūnų teisių gynimo organizacijos vadovė, deklaravusi, jog jos įstaigoje griežtai laikomasi gyvūnų nežudymo politikos, buvo apkaltinta slapta nugalabijusi šimtus išgelbėtų šunų, kad toliau gautų dotacijas.

Pietų Korėjos visuomenė gana skirtingai žiūri į keturkojus. Šunų mėsa nuo senų laikų yra šios šalies tradicinės virtuvės dalis – kai kuriais skaičiavimais, kasmet čia suvalgoma apie milijoną šių gyvūnų.

Tačiau pastaraisiais metais šunienos vartojimas mąžta, nes vis daugiau pietų korėjiečių į šunis žiūri kaip į geriausią žmogaus draugą. Daugeliui jaunosios kartos atstovų šunienos valgymas atrodo visiškai nepriimtinas.

Organizacija „Coexistence of Animal Rights on Earth“ (CARE) daugelį metų organizuoja kampanijas, per kurias gelbėja keturkojus iš šunis mėsai auginančių ūkių. Ji turi apie 23 tūkst. narių ir kasmet gauna maždaug 2 mln. Pietų Korėjos vonų (1,6 mln. eurų).

Kelis šunis auginantis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), garsėjantis kaip didelis gyvūnų mylėtojas, 2017 metais paėmė iš CARE globoti du mišrūnus.

CARE darbuotojai laikraščiui „Hankyoreh“ tvirtino, kad organizacijos vadovė Park So-yeon (Pak Sojon) nužudė daugiau kaip 230 šunų, nes prieglaudoje nebuvo pakankamai vietos juos laikyti. Anot „Hankyoreh“, tai maždaug ketvirtadalis tuo laikotarpiu CARE išgelbėtų šunų. 

Tik 10 proc. tų šunų nepagydomai sirgo, o dauguma buvo nugalabyti tik todėl, kad buvo dideli, laikraščiui sakė vienas organizacijos darbuotojas. Oficialiai buvo nurodyta, kad šie šunys buvo paimti globoti žmonių.

CARE dažnai prašo visuomenės ją finansiškai paremti, kad galėtų išgelbėti daugiau šunų. Organizacija turi tęsti savo veiklą, kad galėtų pateisinti prašymus skirti pinigų. Tuose prašymuose ji ilgą laiką tvirtino, kad nežudo netgi tų šunų, kuriems nerandama globėjų.   

Tačiau Park So-yeon savo pareiškime nurodė, kad nuo 2015 metų buvo „nedidelis skaičius“ šunų buvo numarinti, nes tai buvo „neišvengiama“, smarkiai išaugus prašymų gelbėti šunis srautui.   

Ji pridūrė, kad buvo nužudyti tik itin agresyvūs arba nepagydomai sirgę šunys, pastarieji – tik įsitikinus, kad bandymai juos gydyti neduoda rezultatų.

CARE darbuotojai savaitgalį organizacijos būstinėje surengė protesto akciją, per kurią reikalavo Park So-yeon atsistatydinimo.

2017 metais surengta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 70 proc. korėjiečių nevalgo šunienos, tačiau gerokai mažiau – vos 40 proc. – mano, kad tokia praktika turėtų būti uždrausta. Per tyrimą 65 proc. respondentų pasisakė už tai, kad šunys turėtų būti auginami ir galabijami humaniškesnėmis sąlygomis.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS