ŽMOGAUS IR ŠUNS RYŠIO FENOMENAS: KALBANT APIE JAUSMUS, LOGIKOS IEŠKOTI NEREIKIA

Vargu ar sugebėtumėte atskirti, kaip atrodo laimingas paukštis ar įsižeidusi žuvytė, o štai šunų nuotaikas ir būsenas suprantame lengvai. Kaip supranta ir jie, šunys. Taip yra todėl, kad mus su šiais gyvūnais sieja ypatingas, senas psichologinis ryšys.

Panaši socialinė elgsena

Žmones ir jų amsinčius keturkojus augintinius sieja meilė, draugystė, prisirišimas. Ir tai tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kodėl žmonės ir šunys taip gerai jaučiasi vieni kitų draugijoje. Mokslininkų vertinimu, šunys pagal biologinius kriterijus vis dėlto lieka vilkais, tačiau jų, šunų, ir mūsų socialiniai santykiai turi panašumų. Vienos vilkų gaujos nariai gyvena tam tikroje teritorijoje, kartu medžioja, yra susiję emociniais ryšiais – entuziastingai pasisveikina po ilgesnio išsiskyrimo ir pan. Manoma, kad dėl šių panašumų ir socialinio prisitaikymo šunys jaučiasi laimingi gyvendami su žmonėmis, o mes puikiai jaučiamės gyvendami su jais ir laikome juos šeimos nariais.

Jungtinės Karalystės Centrinio Lankašyro universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad taip mano 40 proc. šunų šeimininkų. Emocine prasme mes nelaikome amsinčių savo augintinių svetimos rūšies atstovais, todėl šeriame geru maistu, leidžiame miegoti savo lovose, žaidžiame, rūpinamės jų sveikata ne mažiau nei savo.

Supranta žmogaus kūno kalbą

Įvairios studijos patvirtina, kad šunys yra labai dėmesingi žmonių veido išraiškai, žvilgsniui, balsui, judesiams. Pagal tai jie sugeba žmones atpažinti, suprasti, kokios emocijos juos apėmusios, atspėti, ką artimiausiu metu veiks šeimininkas: ar ketina kur nors važiuoti, eiti, ar ruošiasi paduoti jam ėsti ir pan.

Šunys yra išsiugdę ir gebėjimą prisiderinti prie žmogaus nuotaikos ir jį užjausti – jei žmogus liūdnas, nerimauja, blogai jaučiasi, keturkojis paprastai supratingai prigula šalia. Šunys iš tiesų geba iš žmogaus veido išraiškos ir balso suprasti, ar žmogus yra linksmas, ar supykęs. Tačiau ši šunų savybė nėra nei instinktas, nei išmoktas elgesys – tai pažintinis gebėjimas. Šunys geba susieti garsą ir veido išraišką, pasitelkę labai sudėtingą psichologinį mechanizmą.

Paaiškėjo, kad šuns prašanti ir ilgesinga mina dažniau pasirodo tada, kai žmogus būna į juos atsisukęs. 

Manipuliuoja liūdnu žvilgsniu

Mūsų augintiniai taip gerai prisitaikė gyventi žmonių pasaulyje, kad net sugeba mumis manipuliuoti. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad liūdną šunišką žvilgsnį, kuris mus akimirksniu sugraudina, keturkojai nutaiso sąmoningai, kai nori išprašyti skanėsto, leidimo eiti į lauką ar užšokti ant lovos. Šis gebėjimas išsivystė, šunims pajutus mūsų reakciją, – kai jie nutaiso tokį snukutį, žmonėms nesąmoningai kyla noras jais pasirūpinti.

Nustatyta, kad šunys snukio išraiškas iš tiesų naudoja kaip bendravimo su žmonėmis priemonę. Buvo tiriama, kaip keičiasi šunų snukio išraiška tuo metu, kai žmogus į juos žiūri ir kai nusisuka. Paaiškėjo, kad šuns prašanti, ilgesinga mina dažniau pasirodo tada, kai žmogus būna į juos atsisukęs.

Padeda būti laimingiems

Mes lepiname savo šuniukus, atleidžiame jiems už eibes, atsidėkodami jiems už teigiamą poveikį, kurį jie daro mūsų sveikatai. Pasaulyje atlikta gausybė tyrimų, kurie neginčijamai patvirtina, kad šunis auginantys žmonės rečiau kenčia nuo depresijos, nerimo, geriau susitvarko su stresinėmis situacijomis. Be to, žaidžiant su šunimis, gaminasi hormonai, kurie ramina ir padeda atsipalaiduoti.

Nustatyta, kad, bendraujant su šunimi, pakyla ir laimės hormono lygis. Šunys šeimininkui jaučia meilę ir atsidavimą, džiaugiasi jam sugrįžus, palaiko kompaniją, jei žmogus yra vienišas, užjaučia, kai šis serga, gelbėja pakliuvus į pavojų, pralinksmina, praskaidrina nuotaiką. JAV atlikta apklausa atskleidė, kad septyni iš dešimties auginančiųjų šunis tapo laimingesni, kai juos įsigijo, o 85 proc. teigia, kad šunys jiems padėjo įveikti sunkius gyvenimo momentus.

Jausmai laimi prieš racionalumą

Manoma, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 900 mln. šunų. Kažkada jie visi buvo vienos rūšies, dabar išvesta šimtai skirtingų veislių. Paskaičiuota, kad šuns šeimininkas jo maistui, žaislams ir priežiūrai kasmet išleidžia maždaug 2 tūkst. dolerių. Kai 2005 m. uraganas Katrina siautėjo Naujajame Orleane, daugybė žmonių atsisakė evakuotis be savo šunų, todėl buvo priimtas įstatymas, kad ir jiems būtų paruoštas prieglobstis saugioje vietoje.

Panašiai buvo ir prieš šimtus bei tūkstančius metų. Jau ir tada būta ne tik medžioklinių ir sarginių, bet ir dekoratyvinių šunų. Aristokratų mylimi keturkojai kartu su jais pozavo dailininkams, ėdė iš auksinių dubenėlių, miegojo ant minkštų pagalvių, buvo prausiami ir šukuojami, turėjo savo tarnus. Šunys netgi buvo laidojami kartu su šeimininkais. Ar toks elgesys racionalus? Vargu. Bet kai kalbame apie jausmus, logikos ir nereikia ieškoti.