Internetinės prekybos milžinė „Amazon“ magnatas Jeffas Bezosas (Džefas Bezosas) ketvirtadienį pareiškė planuojantis pasiųsti erdvėlaivį į Mėnulį, atgyjant susidomėjimui tokiomis misijomis, praėjus pusei šimtmečio po pirmojo žmonių išsilaipinimo Žemės gamtiniame palydove.

J. Bezosas sakė, kad jo kosmoso technologijų bendrovė „Blue Origin“ ketina pirmiausiai nuskraidinti kibernetinį aparatą, dydžio sulig nedideliu namu, galintį nešti keturis mėnuleigius. Šiai misijai būtų panaudotas naujai sukurtas raketinis variklis ir didesnės raketos.

Vėliau galėtų būti paleistas žmones skraidinantis aparatas. Tikėtina, kad tai pavyktų padaryti iki JAV kosmoso agentūros NASA planuojamo sugrįžimo į Mėnulį 2024 metais.

J. Bezosas, per ketvirtadienį surengtą pristatymą kalbėjęs šalia didžiulio nusileidimo aparato „Blue Moon“, pareiškė: „Tai neįtikėtina transporto priemonė, ir ji keliaus į Mėnulį.“

„Laikas sugrįžti į Mėnulį. Laikas [ten] pasilikti“, – pridūrė jis.

„Blue Origin“, paprastai nesistengianti pritraukti dėmesio, šįkart surengė pristatymą, nenusileidžiantį bendrovės „Apple“ naujų gaminių premjeroms. Renginys vyko pritemdytoje konferencijų centro salėje, ant kurios sienų mirguliavo „žvaigždės“. Tarp dalyvių buvo astronautų ir kitų svarbių kosmoso sektoriaus veikėjų, o J. Bezosas stovėjo mėlynai apšviestoje scenoje, kai buvo pakelta juoda uždanga, atidengusi kosminį aparatą su sferiniu centriniu moduliu ir keturiomis ilgomis plonomis nusileidimo atramomis.

J. Bezosas, taip pat valdantis dienraštį „The Washington Post“, nužengė nuo scenos nepateikęs išsamesnių detalių, pavyzdžiui, planuojamų skrydžių datų, užsakovų ir informacijos apie pilotuojamus skrydžius. Jis daugiau kalbėjo apie savo svajonę, kad žmonės ateityje galėtų gyventi orbitinėse kolonijose, o ne apie planuojamas „Blue Origin“ misijas.

„Blue Origin“ pareigūnai pateikė prieštaringų atsakymų į klausimus, kada bendrovė galėtų nuskraidinti į Mėnulį nepilotuojamus ir pilotuojamus aparatus. Bendrovės viceprezidentas Clay Mowry (Klėjus Mauris) sakė, kad 2024-ieji nėra konkretus tikslas pilotuojamai misijai, ir pridūrė, kad tai labiau susiję su NASA kaip potencialia užsakove.

Buvęs Atstovų Rūmų narys Robertas Walkeris (Robertas Volkeris), šiuo metu dirbantis privačiu konsultantu kosmoso reikalams ir bendradarbiaujantis su „Blue Origin“, sakė, kad bendrovė planuoja 2023 metais paleisti erdvėlaivį be žmonių.

„Blue Origin“ 2017 metais atskleidė planus pasiųsti į Mėnulį nepilotuojamą daugkartinio naudojimo raketą, galinčią skraidinti puspenktos tonos krovinį. Bendrovė anksčiau šį mėnesį sėkmingai paleido anksčiau panaudotą raketą „New Shepard“, pakilusią iki kosmoso ribos 100 km aukštyje. Tai buvo jau penktasis šios konkrečios raketos skrydis.

Lenktynės surengti naują pilotuojamą skrydį į Mėnulį atrodo kiek blankesnės negu 7-o dešimtmečio kampaniją, vykusi tvyrant Šaltojo karo įtampai. Jose dalyvauja privačios bendrovės, naujos šalys, o NASA planuoja iki 2024 metų vėl išlaipinti Mėnulyje astronautų.

Nors pernai niekam nepavyko laimėti 30 mln. dolerių (apie 26,8 mln. eurų) prizo, siūlyto privačiai kompanijai, pirmajai nuskraidinsiančiai į Mėnulį kibernetinį zondą, viena iš konkurso dalyvių – Izraelio ne pelno organizacija – praeitą mėnesį mėgino nutupdyti tokį aparatą ant mūsų planetos palydovo, bet šis sudužo leisdamasis.

Kinija sėkmingai nuskraidino mėnuleigį į iš Žemės nematomą Mėnulio pusę. Tuo metu Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „SpaceX“ pernai paskelbė planuojanti 2023 metais surengti vienam japonų verslininkui ir jį lydėsiantiems asmenims skrydį aplink Mėnulį.

Izraeliečiai taip pat paskelbė bandysią iš naujo.

Pirmasis „minkštai“ Mėnulyje nutupdytas aparatas buvo Sovietų Sąjungos „Luna 9“, tai atlikęs 1966 metais.

Tuo tarpu NASA pirmoji ir kol kas vienintelė nuskraidino į Mėnulį žmonių per savąją „Apollo“ programą“. Pirmasis ant Mėnulio paviršiaus 1969 metų liepos 21-ąją žengė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas), misijos „Apollo 11“ vadas.

„Kitą šuolį kosmose lems tokios komercinės bendrovės kaip „Blue Origin“ ir komercinės inovacijos“, – sakė buvęs JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos patarėjas kosmoso reikalams Philas Larsonas (Filas Larsonas), šiuo metu dirbantis Kolorado universiteto Inžinerijos  fakulteto dekano pavaduotoju.

Kosminių technologijų bendrovės anksčiau buvo paskelbusios skambių pareiškimų apie savo planus, nors jie vėliau nebuvo išpildyti.

Buvusi NASA administratoriaus pavaduotoja Dava Newman (Dava Niuman), šiuo metu dirbanti profesore Masačusetso technologijų universitete ir bendradarbiaujanti su „Blue Origin“, teigė, kad šįkart bus kitaip – anot jos, tai leis pasiekti bendrovės sukurtas naujasis variklis.

„Tai tikra“, – pabrėžė D. Newman.