Norint turėti galimybę skraidyti moderniausiais kariniais lėktuvais, reikia turėti „kažką tokio“ – nenumaldomą troškimą prisisegti diržais skraidančioje metalo konstrukcijoje reaktyvinių degalų sklidinomis talpyklomis ir iš tokio žvėries išspausti viską, kas tik įmanoma. Pilotuoti tokias bestijas – ne pats saugiausias užsiėmimas. Laimei, šiais laikais riziką žmogaus gyvybei karinėse oro pajėgose mažina ar net eliminuoja specialios sistemos – jas įdiegus, lėktuvai tampa bepiločiais, nors prie žmogus už naikintuvo šturvalo tebėra savaime suprantamas dalykas.

Tačiau tai tęsis galbūt nebeilgai. Eksperimentinis bepilotis kovinis JAV Karinių oro pajėgų lėktuvas X-47B ne tai, kad bus valdomas nuotoliniu būdu, bet bus beveik visiškai autonomiškas. Žmogaus intervencija išliks, tačiau minimali – pakaks kelių spragtelėjimų kompiuterine pele.

Karinių oro pajėgų ir bendrovės „Northrop Grumman“ (X-47B gamintojas) atstovai tvirtina, jog pažangiausią bepilotį naikintuvą valdys ne kur nors Nevados kariniuose bunkeriuose tūnantys kariškiai, o autonominė programinė įranga. Visą likusį lėktuvo valdymo darbą galės atlikti su lėktuvo pilotavimu nieko bendro neturintis asmuo – kad ir pradinės mokyklos moksleivis. Tereikės keletą sykių spragtelėti pele – įjungiant X-47B variklius, duodant signalą išriedėti į taką, kilti ir pan.

Neatmestinas variantas, jog berniukams iš vienos gerai žinomos lietuviškos dainos, kuriems „reikėjo beribio dangaus, lėktuvo šturvalo ir skrydžio svaigaus“, iš nevilties beliks tik prasmegti skradžiai žemę. Tačiau, atsižvelgiant į pavojų ir sudėtingumą tokias transporto priemones kildinti ir tupdyti ant lėktuvnešių denių, naikintuvų automatizavimas yra vienas iš būdų siekti saugumo. Jį laiduos sistemos, kurios veikia taip, kaip iš jų ir tikimasi.

X-47B šiemet jau buvo pakilęs skrydžio iš Edvardso karinės bazės. Kadangi tai – karinis lėktuvas, netolimoje ateityje (2013-aisiais) jis pradės „mokytis“ kilti ir tūpti ant lėktuvnešių denių. Jei viskas eisis kaip iš pypkės, bepilotis X-47B JAV karinių oro pajėgų pilotams jau 2014 m. demonstruos, kaip ant lėktuvnešio reikia tupdyti daugiamilijoninės vertės skraidančius aparatus. Žinoma, tūpiant ant denio yra neišvengiamas prisilietimo momentas. Tačiau tada jis galbūt prilygs elementariausiam prisilietimui rodomuoju pirštu prie dešiniojo pelės klavišo.