Susitikimo metu sutarta skirti daugiau dėmesio komunikacijai apie DI klastočių grėsmes, inicijuoti teisinius pakeitimus, kurie įpareigotų aiškiai žymėti DI generuotą turinį, parengti rekomendacijas redakcijoms, kaip elgtis susidūrus su DI klastotėmis. Susitikime svarstyta galimybė suteikti žiniasklaidos organizacijoms oficialias pranešėjų teises, kad jos galėtų kreiptis į socialinių tinklų platformas, prašydamos blokuoti ar šalinti neteisėtą turinį iš socialinių tinklų, stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir medijų raštingumo iniciatyvas.

„Dirbtinio intelekto technologijos atveria naujų galimybių, tačiau kartu kelia ir naujų grėsmių. Turime veikti išvien, kad apsaugotume žurnalistus ir visuomenę nuo manipuliacijų, kurios gali turėti rimtų padarinių informaciniam saugumui“, – teigia K. Vilkauskas.

IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pabrėžia, kad DI klastotės kelia grėsmę ne tik žurnalistų profesinei reputacijai, bet ir visuomenės informacinei sveikatai.

„Matome, kaip DI įrankiais kuriami vaizdo įrašai, kuriuose žinomų žurnalistų lūpomis skleidžiama klaidinanti informacija apie sveikatą, vakcinaciją, finansinius pasiūlymus, kitos melagienos. Tokie įrašai plinta socialiniuose tinkluose, sukeldami paniką ir nepasitikėjimą, o ypač neramina tai, kad nemažai žmonių tiki tokiu skelbiamu turiniu“, – sako L. Bušinskaitė.

Pasak jos, geriausias atsakas į tokias grėsmes – pasitikėjimas atsakingai dirbančia tradicine žiniasklaida. Profesionalūs žurnalistai tikrina informaciją, laikosi etikos standartų ir skelbia tik tai, kas pagrįsta faktais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus teigimu, šiandien vis dažniau profesionalių žurnalistų ar redaktorių reputacija ir patikimumas tampa pretekstu neteisėtai pasinaudoti jų duomenimis kuriant suklastotas paskyras, melagingą turinį ar net vykdant sukčiavimo schemas.

Svarbu: L. Bušinskaitė pabrėžia, kad DI klastotės kelia grėsmę ne tik žurnalistų profesinei reputacijai, bet ir visuomenės informacinei sveikatai. / A. Ufarto / BNS nuotr.

„Itin svarbu, kad žurnalistai ir redakcijų darbuotojai pasinaudotų pranešimų apie tokius atvejus sistema, kuri leidžia per įmanomai trumpą laiką blokuoti tokius atvejus ar imtis teisinių veiksmų ir pritaikyti atsakomybę. Sieksime parengti rekomendacijas redakcijų darbuotojams apie veikimo algoritmus ir atkirtį galimai nusikalstamiems veiksmams prieš redakcijų darbuotojus“, – sako D. Radzevičius.

RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius sako, kad vartotojų apsauga, mūsų šalies gyventojų įgūdžių lavinimas ir švietimas skaitmeninėje erdvėje turi tapti vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų.

DI technologijos atveria naujas galimybes, tačiau kartu kelia ir naujų grėsmių.

„Šiandien DI priemonės leidžia kurti vis sudėtingesnes klastotes, todėl būtina stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. RRT, būdama elektroninių ryšių, skaitmeninės erdvės, DI priežiūros ir reguliavimo institucija, aktyviai prisideda prie skaitmeninės erdvės saugumo stiprinimo ir medijų raštingumo didinimo“, – teigia D. Kuliešius.

Nuo šių metų balandžio 1 d. RRT tapo nacionaline kompetentinga rinkos priežiūros institucija ir bendruoju kontaktiniu punktu pagal DI aktą.