„Apple“, „Facebook“ ir kitos interneto milžinės ketvirtadienį neigė atvėrusios tiesioginę prieigą JAV žvalgybos agentūroms, leisdamos joms rinkti informaciją iš savo serverių.

Šios reakcijos buvo sulaukta po to, kai dienraštis „The Washington Post“ paskelbė, jog įslaptinta programa PRISM atvėrė Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) ir Federaliniam tyrimų biurui (FTB) „užpakalines duris“ į didžiųjų interneto bendrovių serverius.

„Mes niekada negirdėjome apie PRISM. Nesuteikiame jokiai vyriausybinei agentūrai tiesioginės prieigos prie mūsų serverių, ir bet kuri vyriausybinė agentūra, prašanti duomenų apie klientus, privalo gauti teismo orderį“, - pažymėjo „Apple“ atstovas Steve'as Dowlingas (Stivas Daulingas).

Ši „The Washington Post“ informaciją, apie kurią taip pat rašė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“, buvo paskelbta kilus pasipiktinimui dėl vyriausybės vykdomo telefoninių pokalbių sekimo programos, dėl kurios atsinaujino debatai dėl žvalgybos metodų, pirmiausiai pradėtų taikyti ankstesnio prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracija po teroro išpuolių 2001 metų rugsėjo 11-ąją.

Laikraštis pateikė detalių apie balandį vykusį seminarą, kuriame su PRISM buvo supažindinti NSA Signalų žvalgybos direktorato analitikai.

PRISM buvo įkurta 2007 metais ir augo „eksponentiškai“, o šiuo metu yra tapusi daugiausiai informacijos duodančiu šaltiniu JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) Kasdienei apžvalgai - šalies vadovui kasdien pateikiamai itin slaptai žvalgybos informacijos suvestinei.

Su šia programa susijusios kai kurios didžiausios Silicio slėnio bendrovės, tarp jų „Microsoft“, „Yahoo“, „Google“, „Facebook“, „Apple“, „PalTalk“, AOL, „Skype“ ir „YouTube“, teigiama pranešimuose.

Tačiau interneto milžinės, su kuriomis susisiekė naujienų agentūra AFP neigė atvėrusios žvalgybos agentūroms slaptą prieigą prie savo tinklų ir tvirtino, jog su tomis institucijomis bendradarbiauja tik per „priekines duris“ - teikdamos informaciją pagal konkrečius užklausimus įstatymų numatytomis sąlygomis.

„Nesuteikiame jokiai vyriausybinei organizacijai tiesioginės prieigos prie “Facebook„ serverių“, - sakė šio socialinio tinklo vyriausiasis saugumo pareigūnas Joe Sullivanas (Džo Salivanas).

„Kaip “Facebook„ yra prašomas duomenų arba informacijos apie konkrečius asmenis, mes kruopščiai patikriname visus tokius prašymus, ar jie atitinka visus susijusius įstatymus, ir teikiame informaciją tik tokiu mastu, kuris yra numatytas įstatymų“, - aiškino jis.

„Google“ ir „Microsoft“ irgi tvirtino atidžiai tikrinantys visus vyriausybės prašymus pateikti duomenų apie vartotojus ir atskleidžia tik tai, kas neperžengia įstatymų ribų.

„Kartas nuo karto žmonės iškelia prielaidą, kad mes sukūrėme vyriausybei “užpakalines duris„ į mūsų sistemas, tačiau “Google„ neturi užpakalinių durų, kad vyriausybė prieitų prie privačių vartotojų duomenų“, - nurodė Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė.

„Microsoft“ pareiškė, jog jeigu vyriausybė turi „platesnę savanorišką nacionalinio saugumo programą vartotojų duomenims rinkti, mes joje nedalyvaujame“.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Yahoo“ taip pat kategoriškai tvirtino nesuteikianti vyriausybei tiesioginės prieigos prie jos serverių, sistemų arba tinklų.