Iškilaus mokslininko 100-mečiui – nauja edukacinė erdvė ir parama jauniesiems tyrėjams Pereiti į pagrindinį turinį

Iškilaus mokslininko 100-mečiui – nauja edukacinė erdvė ir parama jauniesiems tyrėjams

2026-10-24 12:00
„Kauno dienos“ inf.

Spalio 15 d. vienam ryškiausių Lietuvos inžinerijos mokslo atstovų, precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinės mokyklos kūrėjui Kazimierui Ragulskiui būtų sukakę 100 metų. Habilituoto technikos mokslų daktaro, akademiko K. Ragulskio jubiliejus paskatino ne tik atsigręžti į jo išskirtinį mokslinį palikimą, bet ir tęsti jį auginant naują tyrėjų kartą.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Nuopelnai: K. Ragulskis – pasaulinio garso mokslininkas, kurio darbai ir atradimai reikšmingai prisidėjo prie mokslo ir technologijų pažangos.

Iškilaus kolegos 100-metį Kauno technologijos universitetas pasitiko su tarptautine konferencija, nauja edukacine erdve, virtualiąja paroda ir naujos akademiko vardu pavadintos premijos jauniesiems tyrėjams inauguracija.

Indėlis į mokslo raidą

K. Ragulskio vardas siejamas su ilgamečiais moksliniais tyrimais, inovacijomis ir reikšmingu indėliu į mechanikos mokslo plėtrą. Jo darbai padėjo vibroinžinerijos pagrindus Lietuvoje ir turėjo reikšmingos įtakos šios srities raidai tarptautiniu mastu, tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienai mokslininkų ir inžinierių kartai.

Į spalio 15 d. Kaune surengtą tarptautinę konferenciją „Vibroengineering“ susirinkę vibroinžinerinės mokslinės mokyklos atstovai ir tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio prisiminė precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinės mokyklos, pelniusios pasaulinį pripažinimą, įkūrėjo indėlį į Lietuvos mokslą. Konferencijos dalyviai aptarė K. Ragulskio mokslinės mokyklos palikimą, naujausius vibroinžinerijos tyrimus ir šios mokslo krypties ateitį.

Prisiminti ir akademiko mokinių moksliniai tyrinėjimai ir pasiekimai virpesių mechanikos srityje. Profesorius buvo 33 monografijų, daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris, maždaug per 42 metus vienas arba su bendraautoriais užpatentavo arti 1 750 išradimų.

Remiantis akademiko moksline teorija sukurtos originalios precizinės sistemos, radusios efektyvų panaudojimą mašinų ir prietaisų pramonėje, aviacijoje ir kosminėje technikoje.

Jubiliejinė konferencija kartu tapo erdve pristatyti šiandien vykdomus tyrimus. Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimuose buvo nagrinėjamos mechaninių virpesių ir jų taikymo, konstrukcijų diagnostikos, akustikos ir triukšmo kontrolės, mechatronikos ir robotikos, energetikos, signalų apdorojimo, duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi taikymo vibroinžinerijoje ir kitos temos.

Vienas svarbiausių konferencijos akcentų – naujos akademiko Kazimiero Ragulskio premijos jauniesiems tyrėjams inauguracija. Premiją įsteigė mokslinių žurnalų ir knygų leidykla „Extrica“ ir Lietuvos mokslų akademija, tęsdamos K. Ragulskio puoselėtą siekį telkti mokslininkus, auginti naujas tyrėjų kartas ir plėtoti Lietuvoje pradėtus tyrimus tarptautinėje mokslo erdvėje.

Tikimasi, kad šis muziejus taps ne tik gyva Lietuvos vibrotechnikos istorijos ekspozicija, bet ir vieta, įkvepiančia jaunąją inžinierių kartą domėtis šia sritimi ir jos ateities galimybėmis.

Atidarymas: jubiliejinę programą papildė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete atidarytas Vibrotechnikos muziejus.

Įkvepianti erdvė

Jubiliejinę programą papildė ir ypatingo muziejaus atidarymas. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete atverta nauja edukacinė erdvė – „Virpesių mechanikos ir technikos mokykla“.

Edukacinė erdvė skirta būsimiesiems ir jau studijuojantiems mechatronikos specialybę studentams, siekiant supažindinti juos su vibrotechnikos mokslų raida Lietuvoje, iškiliais šios srities mokslininkais ir jų darbais.

Ekspozicijoje pristatyta Lietuvos vibrotechnikos mokslo istorija ir jos kūrėjai, tarp jų – Lietuvos Respublikos mokslų akademijos akademikai K. Ragulskis, Ramutis Bansevičius, Algimantas Federavičius.

Tikimasi, kad šis muziejus taps ne tik gyva Lietuvos vibrotechnikos istorijos ekspozicija, bet ir vieta, įkvepiančia jaunąją inžinierių kartą domėtis šia sritimi ir jos ateities galimybėmis.

Čia galima iš arčiau susipažinti su KTU (ir buvusio KPI) mokslininkų sukurtais įvairios paskirties įrenginių maketais, pamatyti, kaip mokslinės idėjos ir tyrimai virto realiais inžineriniais sprendimais.

2021 m. leidinyje „Precizinė vibromechanika ir vibrotechnika“ akademikas rašė: „Viskas virpa ir banguoja gamtoje, moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Čia yra neribotos galimybės kūrybinėms paieškoms.“ Ši mokslininko citata įkvėpė dar vieną jubiliejinį akcentą – KTU muziejaus virtualiosios parodos „Virpesių galia: akademikui Kazimierui Ragulskiui – 100“ atidarymą.

Parodoje panaudotos fotografijos iš akad. K. Ragulskio šeimos archyvo, KTU fotoarchyvo ir KTU muziejaus fondų. Parodą rengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė.

Forumas: konferencijos dalyviai aptarė K. Ragulskio mokslinės mokyklos palikimą, naujausius vibroinžinerijos tyrimus ir šios mokslo krypties ateitį.

Pagerbtas ir gimtinėje

Pakruojo krašto garbės piliečio K. Ragulskio atminimas įamžintas ir jo gimtuosiuose Klovainiuose.

Ant Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriaus pastato atidengta atminimo lenta, įrengta akademiko šeimos iniciatyva. Klovainių pradžios mokykloje K. Ragulskis mokėsi 1934–1938 m.

Renginyje dalyvavo K. Ragulskio sūnūs – m. dr. Liutauras Ragulskis ir akademikas, habil. dr. prof. Minvydas Ragulskis, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas, Pakruojo krašto garbės ambasadorius profesorius Aivaras Kareiva, kiti garbūs svečiai.

Pakruojo krašto garbės piliečio vardas K. Ragulskiui suteiktas 2022 m. už ypatingus nuopelnus ir išskirtinius technikos mokslų pasiekimus. Už nuopelnus Lietuvai K. Ragulskis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Ženklas: KTU Pirmuosiuose rūmuose atidengta akademiko K. Ragulskio veiklai skirta bareljefinė lenta.

Kaune – Silicio slėnio atitikmuo

• Beveik 30 metų prof. K. Ragulskis buvo laboratorijos, palaipsniui išaugusios į mokslinį centrą „Vibrotechnika“, mokslinis vadovas. Jis atrado naują mokslo sritį – precizinę virpesių mechaniką ir techniką, pritaikomą pramonės, kosminės technikos, medicinos, biologijos, meno ir kitose srityse.

• K. Ragulskis surado ir laboratorijai pritaikė buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo patalpas (A. Mickevičiaus g. 11), kurias suremontavo laboratorijos uždirbtomis lėšomis ir darbuotojų fiziniu darbu. Čia veikė trylika mokslinių laboratorijų, skaičiavimo padalinys, projektavimo-konstravimo ir eksperimentinės gamybos skyriai, dirbo apie 300 darbuotojų.

• 1977 m. „Vibrotechnikos“ mokslo centre buvo įkurta Vibrotechnikos katedra. Mokslo centre „Vibrotechnika“ buvo suburtas darnus kolektyvas, vyravo gera kūrybinė aplinka, kurioje gabūs ir darbštūs moksliniai darbuotojai turėjo puikių galimybių atsiskleisti.

• Prof. K. Ragulskiui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengta apie 300 mokslo daktarų. Kasmet buvo apginama nuo septynių iki trylikos mokslo kandidatų (daktaro) disertacijų, kuriose pateikti originalūs eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai, praktikoje įgyvendinti sukurti išradimai ir inovacijos.

• Vieno iš akademiko K. Ragulskio prof. habil. dr. Vytauto Ostaševičiaus tvirtinimu, „Vibrotechnika“ anuomet buvo tikslus to meto JAV Silicio slėnio atitikmuo.

Tyrėjas: mokslininkas K. Ragulskis vykdo eksperimentą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų