Mokytojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra būtina sąlyga efektyviam dirbtinio intelekto sprendimų taikymui švietime, nes tik kompetentingi pedagogai gali išnaudoti šių technologijų potencialą organizuodami kokybišką ugdymo procesą ir gerindami mokinių pasiekimus.

DI – jau mokyklose

Tam, kad DI priemonės iš tiesų prisidėtų prie kokybiško ugdymo proceso ir mokinių pasiekimų gerinimo, pedagogas turi ne tik išmanyti šių technologijų veikimo principus, bet ir gebėti atsakingai ir tikslingai jas integruoti į praktinę veiklą.

Ar šiandienos pedagogas tam pasiruošęs? Šis klausimas išsamiai analizuotas Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) edukologijos magistrantės Gabijos Lapinskaitės atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 351 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojas.

Tyrimo tikslas – įvertinti pedagogų skaitmeninius įgūdžius ir pasirengimą taikyti DI priemones ugdymo procese. Tyrimo rezultatai ne tik atskleidė realią situaciją Kauno mokyklose, bet ir išryškino gilesnes sistemines problemas, su kuriomis susiduria Kauno miesto pedagogai, – nuo kompetencijų stokos iki infrastruktūros ir metodinio palaikymo trūkumo.

„Mokytojų skaitmeninių kompetencijų ugdymas tampa nebe papildomu privalumu, o būtina sąlyga šiuolaikiniam švietimui“, – teigia KTU SHMMF mokslininkė ir magistrantės tyrimo vadovė Dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Skaitmeninės kompetencijos

Kauno mokyklų mokytojų pasirengimo lygis taikyti DI priemones ugdymo procese yra nepakankamas ir nevienodas, jis atskleidžia ryškų atotrūkį tarp turimų skaitmeninių įgūdžių ir DI taikymo poreikių. Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma pedagogų savo skaitmeninius įgūdžius vertina tik baziniu lygiu. Vadinasi, nors mokytojai geba naudotis pagrindinėmis technologijomis, jiems trūksta įgūdžių DI įrankius tikslingai integruoti į ugdymo procesą ar vertinti jų poveikį mokinių pasiekimams.

Mokytojų skaitmeninių kompetencijų ugdymas tampa nebe papildomu privalumu, o būtina sąlyga.

Nors dauguma pedagogų skaitmenines technologijas naudoja jau keletą metų, jų taikymas ugdymo procese išlieka ribotas ir fragmentiškas. Populiariausi DI įrankiai dažnai naudojami asmeniniam darbui palengvinti, tačiau ne sistemiškai tobulinti ugdymo procesą. Tyrimo metu atskleista, kad dauguma pedagogų dirbtinio intelekto įrankius, tokius kaip „ChatGPT“, „Canva“ ar „Microsoft Copilot“, išbando individualiai, dažniausiai – palengvindami asmeninį darbą, tačiau sistemingo šių technologijų taikymo ugdymo procese kol kas beveik nėra. Tai rodo, kad technologijos jau pasiekė mokyklas, bet ne visada įtraukiamos į ugdymo turinį.

Kur slypi kliūtys?

Pedagogams trūksta ne tik techninių įgūdžių, bet ir metodinių žinių, kaip DI pritaikyti ugdymo procese. Ne vienas tyrime dalyvavęs mokytojas išreiškė abejonių dėl savo gebėjimo įvertinti DI įrankių naudą mokiniui.

Mokytojams trūksta ir išteklių – nepakankama technologinė infrastruktūra, riboti finansai ir laiko stygius apsunkina galimybes gilinti žinias, įsigyti ir praktiškai išmėginti DI įrankius. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurioms mokykloms vis dar trūksta net pagrindinių sąlygų kokybiškam technologijų naudojimui.

Mokyklų bendruomenėse taip pat stinga nuoseklių mokymų, metodinės ir techninės pagalbos. Dauguma mokytojų ugdymo įstaigose nesulaukia pakankamos pagalbos integruojant DI priemones – trūksta ne tik nuoseklių ir praktika grįstų mokymų, bet ir aiškių metodinių rekomendacijų, kaip taikyti DI įrankius ugdymo procese. Pedagogai dažnai paliekami veikti savarankiškai, remiantis savo iniciatyva, bandymų ir klaidų principu, o tai mažina pasitikėjimą ir stabdo inovacijų diegimą mokyklose.

Pedagogai nerimauja ir dėl mokinių duomenų saugumo, profesinio vaidmens pokyčių ir žmogiškojo ryšio praradimo. Baimes stiprina nežinomybė – kai trūksta aiškumo, technologijų taikymas kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Šie veiksniai formuoja mokytojų saviveiksmingumo stoką dirbtinio intelekto technologijų srityje, o tai tiesiogiai koreliuoja su jų motyvacija ir noru taikyti inovatyvius sprendimus.

Galimybės ir nauda

Nepaisant iššūkių, mokytojai įžvelgia nemažai DI taikymo ugdymo procese galimybių. Pedagogai pripažįsta, kad DI priemonės leidžia lengviau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų gebėjimų mokiniams. Ypač vertinama galimybė greitai sukurti skirtingo sudėtingumo užduočių, skirtų tiek pažengusiems, tiek silpnesniems mokiniams. Tai palengvina darbą su mišriomis klasėmis ir padeda užtikrinti, kad kiekvienas mokinys gautų jam tinkamiausią mokymosi medžiagą.

Mokytojai taip pat pažymi, kad DI įrankiai leidžia operatyviau vertinti mokinių darbus ir greičiau pateikti grįžtamąjį ryšį. Tai suteikia galimybę laiku pastebėti mokinių klaidas ir reaguoti į jas, tai ypač svarbu siekiant geresnių mokymosi rezultatų.

Nustatyta, kad DI sprendimai padeda efektyviau planuoti ugdymo turinį, automatizuoti užduočių ir testų kūrimą, optimizuoti pasirengimo pamokoms laiką. Mokytojai gali daugiau dėmesio skirti turinio kokybei ir kūrybiškam pamokų organizavimui.

Naudojant DI priemones galima kurti patrauklias, interaktyvias mokymosi veiklas – nuo virtualių aplinkų iki mobiliųjų užduočių. Toks ugdymas mokiniams tampa įdomesnis ir labiau motyvuojantis, o tai teigiamai veikia jų mokymosi rezultatus.