Kaip sumažinti neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai? | KaunoDiena.lt

KAIP SUMAŽINTI NEIGIAMĄ POVEIKĮ ŽMOGUI IR APLINKAI?

  • 6

Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu.

"Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti", – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.

Išskirtinė užduotis

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo, J.K.Staniškio, pastarųjų beveik trisdešimties metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.

2016 m. profesorius laimėjęs JTO pasaulinį konkursą Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.

LMA ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J.K.Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.

"Po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita "Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti" (angl. "Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019") buvo parengta laiku", – džiaugiasi J.K.Staniškis.

Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23–25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams ir rekomendacijoms bei išreiškė norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.

Reikšmingas dešimtmetis

Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.

"Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos žmonijos likimas", – pasakoja J.K.Staniškis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.

"Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę "teisingai" elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. "blogoje" sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai", – paaiškina KTU APINI įkūrėjas.

Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.

"Tai – didėjanti socialinės atskirtis, mažėjanti biologinė įvairovė, klimato kaita ir augantis atliekų susidarymas. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja, yra neteisingi vartojimo įpročiai ir verslo bei gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai", – teigia mokslininkas.

Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.

"Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija", – pabrėžia J.K.Staniškis.

Svarbūs akcentai

Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė ir galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.

"Trumpai tariant, globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė", – pastebi profesorius.

Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.

"Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį ir iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo bei studijų sistemai", – sako J. K.Staniškis.


Įvertino du mokslininkus

Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune.

Premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų.

Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 m., o 2015 m. numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus.

Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Gerbiu prof, Staniški ir sveikinu su apdovanojimais! Tačiau jo numatomoje PROGRAMOJE nematau vietos TREČIAJAM IR KETVIRTAJAM ŽEMĖS AŠIES FIZINIAMS JUDĖJIMAMS, KURIE ŽEMĖJE YRA VISO KO "VAROMOJI" JĖGA ir kurie puikiai paaiškina - KAS? ir KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? KAS? ir KODĖL? VYKSTA? bei KAS? ir KODĖL? VYKS? ATEITYJE?,! Tačiau kovoti turime ne su KLIMATO KAITA, (Ji nuo žmogaus valios nepriklauso ir nepriklausys!) bet su ORO - VANDENS - UGNIES TARŠĄ. už ką, jau senovėje, mūsų protėviai NUSIKALTUSIUS BAUSDAVO MIRTIMI!!!

Skaitytojas

Puikus interviu.

vile

.Staniski AU ka per paskutinius 5 metus nuveikei lietuvai?Kuo nusipelnei?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS