NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius.

NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius.

Spartusis aparatas (BRUIE) yra NASA laboratorijoje sukurtas dviratis robotas. Jo paskirtis – tyrinėti apledėjusius vandens telkinius atokiose planetose arba jų palydovuose. Kaip pagrindą roboto judėjimui mokslininkai nusprendė panaudoti ledo apačią. Regis, ši idėja pasiteisino.

„Tai pirmas kartas, kai povandeninė-poledinė transporto priemonė buvo valdoma per palydovinį ryšį. Nušovėme du zuikius vienu šūviu: šio bandymo metu, praplėsime žinias apie mūsų planetos poledinį pasaulį, ir tuo pat metu pasiruošime ekspedicijai į pasaulius už Žemės ribų“, – teigia NASA astrobiologas Kevin Hand.

Tolimesniems astrobiologiniams tyrimams pasirinktas Jupiterio palydovas Europa. Šio, truputį už mėnulį mažesnio dangaus kūno povandeninės bangos sugeba išlaikyti sūrų vandenyną skystame pavidale, tačiau jį dengia gana storas ledo sluoksnis. Tiksliau, užšalusio Arkties ežero pėdos storio ledas yra tik maža plutelė palyginti su Europos 40 kilometrų storio ledyno danga.

NASA, kuri gali pasigirti išties galinga raketų paleidimo į kosmosą sistema (SLS) teigia: „Mes turime visas galimybes patekti į Jupiterį ir Europą pakankamai greitai. Kai planetos šeštasis „mėnulis“, esantis beveik už pusės milijardo mylių nuo Saulės, bus pasiektas, gyvybės paieškos prasidės tyrinėjant vandenynus“.

Kaip teigia šio projekto vadovas Robert Pappalardo, misiją planuojama pradėti maždaug 2020 metų viduryje. Tai didelio masto operacija. Jai vykdyti bus naudojami trijų tipų povandeniniai aparatai: „Slocum“, „Seaglider“ ir „Spray“ - kiekvienas jų yra pritaikytas judėti skirtingame gylyje. Į po ledu slypintį vandenyną patekti padės vadinamieji „kriobotai“, kurie šildytuvais išgręš lede tunelius.

Pirmieji šių aparatų bandymai vyko dar 2012 metais, taip pat Aliaskos ežere, bet nuo tada mokslininkai ne tik atnaujino dizainą, bet pridėjo keletą naujų funkcijų. Jie įdiegė nuotolinį įrenginio valdymą; pridėjo sistemą, leidžiančią robotui pačiam išsilaisvinti užstrigus minkšto ledo kišenėje bei įmontavo ištirpusio metano jutiklius.