Hjustone įsikūrusi bendrovė „Intuitive Machines“ 2024 metų vasarį tapo pirmąja privačia įmone, nusileidusia Mėnulyje, nors jos bepilotis modulis nusileido neplanuotu kampu.
Antruoju bandymu bendrovė pasiuntė šešiakampį nusileidimo modulį „Athena“ netoli didžiulės plynaukštės, kuri yra arčiau Mėnulio pietų ašigalio nei bet kuri kita anksčiau pasirinkta vieta.
Komanda planavo, kad aparatas nusileis 12 val. 32 min. Rytų standartiniu (19 val. 32 min. Lietuvos) laiku, todėl nesulaukus patvirtinimo misiją kontroliuojanti įmonė sunerimo.
Praėjus 20 minučių po numatyto „Athena“ nusileidimo laiko įmonės atstovas spaudai Joshas Marshallas per internetinę transliaciją pranešė apie modulio nusileidimą Mėnulyje. Tačiau, pasak jo, komandos vis dar analizuoja duomenis, kad nustatytų tikslią jo būklę.
Vėliau „Intuitive Machines“ generalinis direktorius Steve'as Altemusas pripažino nemanantis, kad erdvėlaivis nusileido planuotu kampu. Jis pridūrė, kad nusileidimo modulio padėtis gali apriboti energijos gamybą ir ryšį, o tai gali turėti įtakos misijos sėkmei.
Popietę „Intuitive Machines“ akcijų kaina smuko 20 procentų.
Įmonė užsiminė, kad, kaip ir ankstesnės misijos metu, „Athena“ lazerinių aukščiamačių, kurie rodo aukštį ir greitį, sutrikimai galėjo turėti įtakos nelabai sėkmingam nusileidimui.
„Athena“, kaip ir jos pirmtakas „Odysseus“, yra aukštas ir plonas modulis. Jis yra 4,8 m aukščio, todėl jo stabilumas visada kėlė susirūpinimą.
Vis dėlto S. Altemusas pabrėžė, kad nusileidimo metu modulio svorio pasiskirstymo centras buvo žemai, „Intuitive Machines“ esant įsitikinus savo modulio patikimumu.
Po to, kai Teksase įsikūrusi konkuruojanti įmonė „Firefly Aerospace“ sekmadienį pirmuoju bandymu Mėnulyje sėkmingai nuleido savo kosminį aparatą „Blue Ghost“, lūkesčiai buvo dideli.
Pavojus naujausioms technologijoms
Abi misijos yra dalis JAV kosmoso agentūros NASA 2,6 mlrd. dolerių vertės (2,4 mlrd. eurų) Komercinių Mėnulio krovinių paslaugų (CLPS) programos, kurios tikslas – pristatyti NASA įrangą į Mėnulio paviršių už mažesnę kainą, sugrąžinti astronautus į Mėnulį ir nuskraidinti juos į Marsą.
„Athena“ gabena mokslinius prietaisus, įskaitant grąžtą ledo paieškoms po paviršiumi, 4G korinio ryšio tinklo testą, tris mėnuleigius ir pirmąjį tokio tipo šokinėjantį droną, pavadintą „Grace“ garsios kompiuterių mokslininkės Grace Hopper garbei.
Tačiau tai, ar pavyks įgyvendinti šiuos tikslus, priklauso nuo „Athena“ nusileidimo kampo, kuris dar tiksliai nenustatytas.
„Kiekviena diena, kai žmonija paleidžia į Mėnulį nusileidimo modulį, yra gera diena“, – sakė „Intuitive Machines“ vyriausiasis technologas Timas Crainas.
Komanda tikisi pasinaudoti NASA Mėnulio žvalgybos orbitinio aparato padarytomis nuotraukomis ir nustatyti tikslią „Athena“ vietą bei kryptį, tačiau tai gali užtrukti dieną ar dvi, pridūrė T. Crainas.
Nepaisant nepalankaus kampo, NASA mokslo misijos direktorato asocijuotoji administratorė Nicky Fox (Niki Foks) teigė, kad agentūra nekantriai laukia galimybės iki misijos pabaigos surinkti kuo daugiau mokslinių ir technologinių duomenų.
Sunkumai nusileidžiant
Nusileidimas Mėnulyje yra sudėtingas dėl to, kad jame nėra atmosferos, todėl negalima naudoti parašiutų. Vietoj to erdvėlaiviai turi pasikliauti tiksliai valdomais reaktyvinių variklių degimais, kad sulėtintų nusileidimą ir įveiktų klastingą vietovę.
Iki pirmosios „Intuitive Machines“ misijos tai buvo pavykę tik nacionalinėms kosmoso agentūroms, o NASA erdvėlaivis „Apollo 17“ vėliausią kartą Mėnulyje nusileido 1972 metų gruodžio 11 dieną.
Pirmasis bendrovės pagamintas nusileidimo aparatas „Odysseus“ nusileido per greitai, užkliudė koją ant paviršiaus ir apvirto, todėl misija buvo nutraukta, kai jo saulės baterijos nesugebėjo generuoti pakankamai energijos.
Praėjusį trečiadienį „Athena“ paleista „SpaceX Falcon 9“ raketa, taip pat gabenusi NASA zondą „Lunar Trailblazer“, kurio tikslas – ištirti įvairių vandens formų pasiskirstymą Mėnulyje.
Tačiau antžeminiams dispečeriams sunkiai sekėsi atkurti ryšį su „Trailblazer“, todėl NASA susidūrė su papildomais sunkumais.
Šios misijos vykdomos sudėtingu NASA metu, nes spėliojama, kad ji gali sumažinti arba atšaukti savo astronautų į Mėnulį programą, kad galėtų vykti į Marsą – tai yra pagrindinis prezidento Donaldo Trumpo ir jo artimo patarėjo, „SpaceX“ magnato Elono Musko tikslas.
Naujausi komentarai