Kaip „New York Post“ aiškino ekspertai, šią vasarą Žemė staiga sukasi greičiau dėl Mėnulio padėties.

Trečiadienį dangaus kūnų pagreitis, palyginti su įprastomis 24 valandomis, sutrumpės 1,3–1,6 milisekundės, todėl ši diena bus trumpiausia per visą istoriją.

Anot BBC, dienos ilgio pokytį lemia keli veiksniai, įskaitant Mėnulio ir Saulės jėgų sukeliamų potvynių ir atoslūgių įtaką, Žemės šerdies ir mantijos sąveiką bei bendrą masės pasiskirstymą planetoje. Seisminis aktyvumas ir Žemės magnetinis laukas taip pat gali turėti įtakos dienos trukmei.

Dar 2020 m. mokslininkai nustatė, kad Žemė, užuot sulėtėjusi, pradėjo suktis greičiau. Dabar ji sukasi greičiau nei bet kada per pastaruosius 50 metų.

Pasak Tarptautinės Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnybos (IERS), šių metų liepos 22 ir rugpjūčio 5 dienos turėtų būti panašiai trumpos. Dėl šių trumpesnių dienų mokslininkai ateityje turės koreguoti pasaulio laikrodį.

Manoma, kad šis istorinis pokytis bus atliktas 2029 m.

„Tai precedento neturinti situacija ir didelis įvykis“, – anksčiau „New York Post“ teigė geofizikas Duncanas Agnewas.

„Tai dar vienas įrodymas, kad gyvename labai neįprastu laikotarpiu“, – pridūrė jis.