Tyrimas buvo sutelktas į migdolinį kūną (amigdalą) – smegenų sritį, atsakingą už emocijų reguliavimą. Mokslininkų komanda, vadovaujama Juano Lermos iš Sinapsinės fiziologijos laboratorijos, nustatė, kad bazolateraliniame migdoliniame kūne esanti neuronų sankaupa daro reikšmingą poveikį emociniam ir socialiniam elgesiui.
„Mes jau žinojome, kad migdolinis kūnas yra susijęs su nerimu ir baime, tačiau dabar nustatėme specifinę neuronų populiaciją, kurios nesubalansuoto aktyvumo vien pakanka patologiniam elgesiui sukelti“, – aiškino J. Lerma.
J. Lerma ir jo komanda naudojo genetiškai modifikuotas peles, turinčias neįprastai didelį Grik4 geno aktyvumą. Šis genas siejamas su neuropsichiatrinėmis būklėmis ir reakcija į antidepresantus. Padidėjęs jo aktyvumas didina GluK4 glutamato receptorių – specifinių smegenų baltymų, padedančių reguliuoti neuronų jaudrumą, nuotaiką ir atmintį, – kiekį.
Tyrime pažymima, kad padidėjęs GluK4 kiekis sutrikdo neuronų tarpusavio komunikaciją, o tai siejama su psichikos ir raidos sutrikimais, tokiais kaip autizmas ir šizofrenija.
Tyrėjai nustatė, kad ilgalaikė perteklinė GluK4 ekspresija bazolateralinį migdolinį kūną padarė itin jautrų, sukeldama nesubalansuotą smegenų aktyvumą, kuris gali lemti stiprią baimę ir socialinį vengimą. Be to, dėl to nerviniai ryšiai gali išlikti nesubrendę, o tai trikdo informacijos apdorojimą.
Pusiausvyros atkūrimas
Tačiau kai mokslininkai sumažino GluK4 kiekį bazolateraliniame migdoliniame kūne iki normalaus lygio, jiems pavyko atkurti ryšius tarp sveikų ir visavertiškai funkcionuojančių neuronų.
„Šios paprastos korekcijos pakako, kad būtų panaikintas su nerimu ir socialiniais sunkumais susijęs elgesys. Tai išties įspūdinga“, – pabrėžė pirmasis tyrimo autorius Alvaro Garcia.
Siekdami įvertinti pokyčius, tyrėjai stebėjo pelių polinkį tyrinėti atviras erdves ir bendrauti su nepažįstamomis pelėmis. Atkūrus subalansuotą GluK4 lygį, pelės buvo aktyvesnės, drąsiau tyrinėjo aplinką ir demonstravo geresnį socialinį elgesį.
Poveikis nerimo ir depresijos gydymo ateičiai
Mokslininkai taip pat išbandė, ar šis metodas veiktų ir kitų tipų peles, siekdami išsiaiškinti, ar šis mechanizmas susijęs su nerimu plačiąja prasme.
Tam jie pritaikė tą pačią techniką genetiškai nemodifikuotoms pelėms, kurios anksčiau demonstravo padidėjusį nerimo lygį. Tyrėjai nustatė, kad gydymas sumažino ir jų nerimą.
Šie rezultatai gali turėti didelę reikšmę ateities psichikos sveikatos gydymui. Tyrėjai identifikavo konkretų neuronų telkinį, į kurį būtų galima nukreipti būsimas terapijas. Žmonėms tai galėtų reikšti tikslingesnius gydymo metodus, nukreiptus į pirminę tam tikrų psichologinių sutrikimų priežastį.
„Taikymasis į šias konkrečias neuronines grandines gali tapti veiksminga ir labiau lokalizuota afektinių sutrikimų gydymo strategija“, – teigė J. Lerma.
Naujausi komentarai