BŪKITE ATSARGŪS: SUKČIAI DANGSTOSI ŽINOMAIS VEIDAIS

Metų pradžioje prasidėjusi masiškiausia dezinformacinė ataka, turinti vienintelį tikslą – vilioti pinigus iš patiklių gyventojų, toliau plinta Baltijos šalyse ir Lenkijoje, rodo Debunk.org tyrimas. Savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų ir premjerų.

Tampa išradingesni

„Tai, kad į dezinformacijos ir diskreditavimo kampaniją įtraukiami pirmieji valstybių asmenys, tampa nacionalinio saugumo ir tarptautinės valstybių reputacijos klausimais, – sako „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas. – Socialinių tinklų platformos neturi jokių saugiklių, kurie neleistų nusikaltėliams apsimesti dideliais prekių ženklais, tokiais kaip „Ignitis“, „Orlen Lietuva“, ar išnaudoti valstybės vadovų nuotraukas ar vaizdo medžiagą. Turint omenyje kitąmet artėjančius trejus rinkimus, tai yra didelė grėsmė, kuria gali pasinaudoti Lietuvai nedraugiški veikėjai.“

„Debunk“ fiksuoja, kad socialiniuose tinkluose vykdomoje sukčių atakoje neteisėtai buvo pasinaudota Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės, Latvijos prezidento Edgaro Rinkēvičiaus, Estijos prezidento Alaro Kario ir premjerės Kajos Kallas, taip pat Lenkijos vadovų ir buvusio Europos Tarybos prezidento Donaldo Tusko atvaizdais.

Pasak eksperto, sukčiai tampa vis išradingesni, manipuliuojama ne tik nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais – pavyzdžiui, naudodami dirbtiniu intelektu paremtą deepfake vaizdo technologiją, sukčiai įdėjo fiktyvios investavimo schemos reklamą į Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio lūpas. Lietuvoje sukčiai jau panaudojo daugiau kaip 20 šalies vadovų, politikų, žurnalistų ir įtakingų visuomenės veidų – nuo futbolininko Deivido Šembero, dainininko Vido Bareikio iki nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel ar „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno.

Atakos mastai išaugo

Lapkričio mėnesio duomenimis, sukčių veiksmų apimtis dar labiau išaugo. Jie jau panaudojo mažiausiai 124 profilius ir 119 netikrų svetainių adresų. Per šias paskyras parodytos net 1 144 netikros „Facebook“ reklamos, o jų pasiekta auditorija – beveik 10 mln. vartotojų. „Debunk“ neabejoja, kad ši dezinformacinė kampanija prisidėjo prie liūdnos Lietuvos bankų asociacijos paskelbtos statistikos, kad trečiąjį šių metų ketvirtį iš lietuvių sukčiai pavogė 2 mln. eurų.

„Naudodamiesi netikrais žiniasklaidų priemonių ir visuomenės veikėjų profiliais sukčiai skelbia ir intensyviai reklamuoja netikras naujienas. Nieko neįtariantiems vartotojams nurodoma kreiptis į svetainę, kuri atrodo kaip tikra, o straipsnyje aprašomas neva lengvas būdas užsidirbti pinigų investuojant. Galiausiai suviliotiems vartotojams nurodoma kreiptis į svetainę, kurioje sukčiai prašo pervesti pinigus“, – apie sukčių taikomą pinigų viliojimo schemą pasakoja V. Daukšas.

Didžioji dalis netikrų profilių bando apsimesti Lietuvos žiniasklaidos kanalais LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, ar „Ignitis“, „Orlen Lietuva“ įmonėmis. Kitose šalyse naudojami tų šalių populiarūs portalai.

Sukčiavimo atakų nepavyksta nutraukti, nepaisant, kad į „Facebook“ savininkę „Meta“ kreipėsi Lietuvos Vyriausybės atstovai. Ekspertai pastebi, kad, nepaisant „Meta“ deklaruojamų pastangų kovoti su sukčiavimo schemomis, dezinformacija ir vadinamaisiais botais,  „Facebook“ savininkų dėmesys problemai spręsti nepakankamas, o sukčių paskyros blokuojamos vangiai.

Kaip apsisaugoti?

„Debunk“ vadovas aiškina, kad, norėdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir sukčių atakų, gyventojai turėtų kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose skaitomą turinį ir nuolat tikrinti, ar tai neklastotė. Susidūrus su klastote, „Debunk“ visuomet rekomenduoja kreiptis į e. policiją.

Siekiant atskirti tikrą svetainę nuo fiktyvios, rekomenduojama atkreipti į dėmesį į interneto svetainės adresą, kuris dažniausiai skiriasi nuo tikrojo (pvz., egzistuojančios žiniasklaidos priemonės). Nors svetainės pavadinimas ir panašus, dažnai būna pridurta nereikalingų simbolių ir žodžių. Netikros svetainės taip pat kopijuoja atpažįstamų portalų dizainus, tačiau jose pasitaiko aibė klaidų ir neatitikimų.

Susidūrus su deepfake technologija, dera prisiminti, kad dirbtinis intelektas šiandien jau gali imituoti ne tik žmogaus veidą, bet ir vaizdo įrašą, taip pat įdėti į lūpas tuos žodžius ir tas mintis, kurių kalbėtojas niekada nesakė. Pagrindinis patarimas norintiems neapsigauti – tikrinti informaciją kituose šaltiniuose.

Socialinių tinklų vartotojams patariama analizuoti skandalingas naujienas skleidžiančių autorių profilius. Paprastai jie būna naujai sukurti, neturi sekėjų, įrašų istorijos – ir tai jau yra rimtas signalas, kad profilis yra netikras ir sukurtas sukčiavimo ar dezinformacijos skleidimo tikslais. Pastebėję tokių profilių gyventojai taip pat gali apie juos pranešti Debunk.org.