Šunų protiniai gabumai prilygsta dvejų metų vaiko gebėjimams, rodo gyvūnų psichologų atliktas tyrimas. Mokslininkai nustatė, jog šunys supranta 250 žodžių ir gestų, gali suskaičiuoti iki penkių ir atlikti paprasčiausius matematinius skaičiavimus.

Naudodami testus, parengtus vaikų kalbiniams, ikikalbiniams ir elementariems aritmetiniams gebėjimams nustatyti, tyrėjai nustatė, jog paprastas šuo yra daug protingesnis nei manoma.

Naudodamiesi paklusnumo pamokų duomenimis, jie taip pat sudarė protingiausių ir mažiausiai protinių gebėjimų turinčių šunų veislių sąrašą. Didžiausiais protiniais gebėjimais gali pasigirti borderkoliai ir retriveriai, mažiausiais – terjerai ir skalikai.

„Vidutinis šuo lingvistikai toks pats protingas kaip ir dvimetis vaikas“, – teigia Britų Kolumbijos Universiteto Vankuveryje profesorius Stanley Corenas, tyrinėjantis šunų protinius sugebėjimus.

„Tai reiškia, kad jie gali surasti maždaug 165 žodžius, signalus ir ženklus. Dar 20 proc. gebėjo suprasti 250 žodžių ir ženklų, o tai tiek pat, kiek gali suprasti 2,5 metų vaikas. Akivaizdu, jog negalima prisėsti ir pasikalbėti su šunimi, bet kaip ir 2 metų vaikas, jis gali parodyti, jog supranta žodžius ir gestus“, – pridūrė jis.

Savo tyrimo rezultatus šeštadienį vykusiame kasmetiniame Amerikos psichologų asociacijos suvažiavime pristatęs S. Corenas įsitikinęs, jog šunys yra vieni protingiausių gyvūnų, o gebėjimu naudoti kalbą gali varžytis su papūgomis ir beždžionėmis.

Nors dauguma šunų supranta paprastas komandas, tokias kaip „Sėdėk!“, „Stovėk!“, „Atnešk!“, su koliais atlikti tyrimai parodė, kad jie supranta 200 žodžių. Kolis sugebėjo atpažinti daiktų pavadinimus ir paprašytas juos atnešti.

Šuo taip pat sugebėjo greitai įsiminti naujų daiktų pavadinimus, o išmokytas naujų žodžių, daiktus atnešdavo 70 proc. tikslumu. Kiti šunys taip pat demonstravo panašius gebėjimus, nors suprasdavo mažiau žodžių, o daugiau gestų.

Naudodamas mažiems vaikams skirtus testus, S. Corenas taip pat nustatė, jog šunys gali skaičiuoti. Kai daiktui nutinka kas nors netikėta, tiek šunys, tiek vaikai ilgiau į jį žiūri.

S. Corenas įsitikinęs, jog amžius trukęs selekcinis veisimas bei gyvenimas žmogaus pašonėje ištreniravo šunų protą. „Žvelgiant į laukinius vilkus, jie neturi tokių gebėjimų kaip naminiai šunys. Kai žmogus rodys pirštu, vilkas į pirštą žiūrės, o naminis šuo žiūrės ten, kur tas pirštas rodo. Kai kurios senesnės veislės, kaip skalikai ar terjerai, buvo išveisti medžioklei, kitos veislės, kaip koliai ar retriveriai, buvo išveisti vykdyti komandas“, – teigė profesorius.