Nepalas kreipiasi į tarptautinius donorus su prašymu padėti pagaliau išspręsti seną ginčą dėl Everesto (Džomolungmos) kalno aukščio.

Paprastai aukščiausio pasaulio kalno, kurio dalis yra Nepalo, o kita dalis – Kinijos teritorijoje, aukštis nurodomas kaip 8 848 m. Toks skaičius buvo nustatytas per Indijos tyrimą 1954-aisiais, bet naujesni matavimai rodė skaičius, kurie nuo minėtojo skiriasi keliais metrais.

Kinija išmatavo, kad Everestas, skaičiuojant be sniego kepurės, yra keturiais metrais žemesnis, o 1999 m. amerikiečių komanda, naudodamasi GPS technologijomis, nustatė, kad Everestas yra 8 850 m aukščio. Pastarąjį skaičių naudoja ir JAV nacionalinė geografijos draugija.

Pirmą kartą Everesto aukštis buvo išmatuotas 1856-aisiais – likus beveik šimtui metų iki akimirkos, kai į jį įkopė pirmieji žmonės – šerpas Tenzingas Norgay ir Edmundas Hillary.

2010 m. Nepalas ir Kinija pasiekė kompromisą, pagal kurį Nepalas Everesto aukštį ties sniego kepurės viršūne nurodo esant 8 848 m, o Kinija aukštį be sniego kepurės – 8 844 m.

Perkeltine prasme Everesto viršukalnė vis labiau tolsta: dėl klimato kaitos keliauti Himalajuose tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai.

„1989 m., kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams", – pasakojo nepalietis šerpas Apa, neslepiantis nerimo dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno.

„Be to, kopti tampa vis sudėtingiau, nes kai esi ant kalno, gali dėvėti kapliukus, tačiau ant plikos uolos su jais vaikščioti labai pavojinga ir slidu“, – aiškino 21 kartą į Everestą įkopęs nepalietis. Jis neatmetė galimybės, kad per ateinančius metus Everestas alpinistams gali tapti nepasiekiamas.

51 metų trijų vaikų tėvas, pramintas superšerpu, iš pradžių ūkininkavo, tačiau kai 1985 m., išsiveržus ledynų ežerui, prarado visą turtą, perėjo į turizmo pramonę ir pradėjo užsiimti alpinizmu.

Drauge su kitu alpinistu nepaliečiu šerpu Dawa Stevenu, jis keliauja Nepalo didžiuoju Himalajų keliu, atidarytu tik praėjusiais metais. 120 dienų truksianti ekspedicija turėtų baigtis gegužės 13 d. Vyrai įveiks 1,7 tūkst. km ir pakils į didesnį nei 6 km aukštį.

Katmandu įsikūrusio Tarptautinio integruoto kalnų vystymo centro praėjusiais metais paskelbtame tyrime teigiama, kad per pastaruosius 30 metų Nepalo ledynai sumažėjo 21 proc. Centro įgyvendintas trejų metų trukmės projektas parodė, kad mažėja visi 10 stebėtų regiono ledynų, o 2002–2005 m. jie tirpo pastebimai greičiau nei paprastai.

Aplinkosaugininkai šią kalnų grandinę vadina trečiuoju ašigaliu ir tvirtina, kad tirpstantys ledynai potencialiai bus trečias jūrų vandens lygį keliantis veiksnys po Šiaurės ir Pietų ašigalių.