Talismanai – vienaakiai
Na, tikrai jau tuoj bus pasaulio pabaiga. Tokios mintys apninka pamačius Londono olimpinių žaidynių talismanus – metalo spalvos vienaakes būtybes Venloką (Wenlock) ir Mandevilį (Mandeville).
Anot olimpiados organizatorių, renkant talismanus, labiausiai buvo atsižvelgta į vaikų ir šeimų nuomonę.
Teigiama, kad vaikai nelabai norėjo, jog talismanais būtų kažkokie gyvūnai.
Anglai dievagojasi, kad herojai ir jų vardai pasirinkti neatsitiktinai.
Venloko vardas susijęs su kaimo Mač Venloko, kuriame, XIX a. pabaigoje vyko sporto žaidynės, įkvėpusios šiuolaikinių olimpiadų kūrėją Pierre'ą de Coubertainą.
O Stok Mandevilio ligoninė laikoma parolimpinių (neįgaliųjų) žaidynių gimimo vieta.
Venlokas ant rankų nešioja penkias apyrankes, simbolizuojančias olimpinius žiedus. Mandevilio galvos forma primena parolimpinių žaidynių simbolį.
Ant abiejų būtybių kaktų dega geltoni žibintai, tokie pat, kokie ir ant Londono taksi automobilių stogų.
„Kokteilio“ pozicija
Jei ir toliau eisime ta linkme, tai nebesistebėsime, kad kitose žaidynėse talismanai bus vampyrai, žmogėdros, kempiniukai, transformeriai ir kiti iš ekranų neišnykstantys baisūs padarai.
Pasižvalgius atgal
40 metų – nuo 1972-ųjų Miuncheno olimpiados – tarp sportininkų šmirinėja talismanai. Jie visada pakelia nuotaiką pralaimėjusiam sportininkui ar nuobodžiaujančiam žiūrovui.
1972 m. vokiečiai sumąstė, kad talismanu bus taksų veislės šuniukas Valdis. Vėliau svečius pasitiko bebras Amikas (1976 m. Monrealyje), meškiukas Miša (1980 m. Maskvoje), erelis Semas (1984 m. Los Andžele), tigras Hodoris (1988 m. Seule), šuo Kobis (1992 m. Barselonoje).
O štai 1996-aisiais Atlantos žaidynių organizatoriai talismanu pasirinko abstraktų padarėlį Izį.
Linksmieji tirščiai
Moteris gąsdina savo persekiotoją:
– Jeigu jūs mane ir toliau persekiosite, pakviesiu savo draugą. Jis – gerai žinomas boksininkas!
– Kvieskite, aš – gerai žinomas bėgikas!
Česka (397 719; man meškiukas Miška buvo gražiausias. O jums?)
Naujausi komentarai