Kokteilis

Be siestos ispanai numirtų?

Anot Ispanijoje maloniai laiką leidžiančios Džozefinos, šioje šalyje siesta (pietų poilsis) – šventas reikalas.

Patys ispanai sako, kad siesta – ne sėdėjimas ramiai fotelyje ar drybsojimas ant sofos. Siesta – poilsis, normaliai numingant lovoje. Net šios valstybės medikai tvirtina, kad karštuoju metų laiku Ispanijos vietose, kuriose būna dideli karščiai, poilsis – būtinas.

„Toks įspūdis, kad žmonės turbūt be siestos ten numirtų“, – šaipėsi Džozefina.

Vienoje turistų lankomoje bažnytkaimio suvenyrų parduotuvėje klaipėdietei pasisekė rasti angliškai kalbantį pardavėją, kuris, pasirodo, buvo ir savininkas.

„Jaunas vyras sakė, kad dar pernai jis siestai uždarydavo parduotuvę, o šiemet jau nebe. Protingas, manau, – pagyrė sutiktąjį lietuvė. – Tačiau ispanai – “prie tinginio„, jiems net šiaurinėje šalies dalyje reikalinga siesta. Tas pardavėjas sakė, kad ispanams darbas yra “the pain„ – skausmas. Sakyčiau, labai taikliai apibūdino. Bet vis daugiau ispanų po truputį pratinasi prie skausmo, nes mato, kad be skausmo gyvenant pinigų nebus.“

Džozefinai širdį paglostė per siestą matyta bobulyčių kompanija. Moteriškės, pasirinkusios joms patinkantį restoranėlį sėdi medžių ar skėčių pavėsyje pasiėmusios kavos ir pyragaičių.

„Visos pasipuošusios, lūpas ryškiai pasidažiusios, plaukai sutvarkyti, rankos žieduotos. Joms, ispanėms, labai tinka auksas arba kas auksu žiba“, – juokavo viešnia iš Lietuvos.

O vakare, kai Džozefina vaikščiodavo promenada, jai į akis labai krisdavo seneliukai – „frajeriai“, lyg nužengę iš filmų, kuriuose vaidindavo Marcello Mastroianni.

„Marškinukai sukišti į kelnes, o jos juokingai aukštai užkeltos ant liemens, švarkas “a la atsainiai„ užmestas ant pečių, rankos – kišenėse, akiniai nuo saulės – net jeigu jos ir nėra, kad “bobikes„ galėtų nužiūrinėti“, – pastebėjimais dalijosi klaipėdietė.