Kokteilis

Jie mus palieka

Vakarais klega dangus – paukščiai išskrenda į pietus. Juodo dangaus fone vėjas blaško baltus debesis. Viso šito gamtos performanso įgarsinimas – sparnuočių klyksmas. Ko jie taip triukšmauja? Ir kodėl naktį skrenda, o ne miega? Gal jie bijo tamsoje pasiklysti. Gal bijo nespėti. Toks nerimas apima. Jie bėga, nes nujaučia – bus blogai. Žiema ateina. Šaltis. Vėtros, tamsa. O mes liekame, nes nieko nejaučiame, nors žinome, kas mūsų laukia. Gal yra koks gydytojas, kuris galėtų išoperuoti prisirišimo prie namų jausmą? Po tokios procedūros būtų visai paprasta rudenį išvažiuoti ten, kur nereikia šildyti būsto, kur visus metus vasara, kur nereikia šiltų batų, paltų, malkų, krūvos pinigų šilumai palaikyti. O pavasarį, kai Lietuva tampa rojaus kampeliu, imti ir sugrįžti. Būtų gerai, bet mūsų instinktai tokie pat stiprūs, kaip ir paukščių. Kad ir labai norime pabėgti nuo žiemos, bet liekame.

Kuo šildytis?

Pigiausio kuro paieškos tapo visos Lietuvos idėja fiks. Daugiabučių gyventojai yra situacijos įkaitai. O va krosnimis namus kūrenantys žmonės gali labai išradingai įveikti kuro brangymetį. Kankorėžiai gali tapti mūsų gelbėtojais. Eglių kankorėžiai yra kaitrus kuras. Žinovų teigimu, jie puikiai dega ne tik sausi, bet ir šlapi. Be to, jie yra sveikatinanti ir liekninanti priemonė. Kol apkūni gaspadinė pririnks kelias dešimtis maišų kankorėžių, numes ne vieną kilogramą, o prisikvėpavusi gryno miško oro, neteks piktumo, bus gerai nusiteikusi ir lipšni. Mankšta su nauda labai tinkama lietuvių psichologijai.

Ne tik naudinga, bet ir gražu

Ir pušų kankorėžiai tinka kūrenimui. Jei jų liks, galima jais mulčiuoti dirvą. Tiems, kurie nežino šio žodžio reikšmės: dirvos mulčiavimas yra nuo seno daržininkystėje naudojamas agrotechninis metodas, trukdantis veistis piktžolėms, saugantis dirvą nuo išdžiūvimo ir šalnų, o kartu papuošiantis gėlyną ar alpinariumą.

Českos sekretorė (397 719, kaimynės papūga ilgesingai žiūri pro langą. Kažin, ar ji nori išskristi, ar džiaugiasi, kad žiemos šiltame bute?)