Kokteilis

Paršai, jukš ant molo!

Terliai, patys save tauriai tituluojantys raiteriais, trina nagus. Įstatymų kvailumas jų pusėje. Pasirodo, kas nori, savo rašliavomis gali dergti svetimas sienas ir kaltas bus tų sienų šeimininkas. Gali pykti nepykęs, atmauros baudėjas su raštu, pakiš po nosimi gauruotą kumštį, suvargusį nuo popierių nešiojimo, – mokėk baudą, nes tavo siena nudergta. Tas bando aiškintis, aš – nukentėjusysis. Žmogaus-futliaro tai neįtikina. O toliau akligatvis: po fasado remonto vėl apsireikš tageriai-raiteriai-monteriai ir vėl litanija iš naujo. „Kokteilio“ agentas pasiūlė mūzų apsėstiesiems išmėginti savo talentą ant uosto molo. Akmenų ir blokų esą užteks ilgam, o ir nuterliotus savuoju sūrymu netruks nuskalbti jūra. Taigi dirbti yra kur. O svarbiausia – ir ožkos sveikos, ir piemuo sotus.

Dar apie nagų niežulį

„Kokteilio“ agentai akyli. Pastebėjo, kad pietinėje miesto dalyje gyvena meile alsuojantys romantikai, savo jausmus gebantys išreikšti viešais prisipažinimais irgi ant tų nelaimingų namų sienų. Ant vieno jų radosi tikras susirašinėjimas – trys vienas po kito juoduojantys širdies skausmai: „Maša, aš tave myliu!“, „Saulute, mano meile“ ir „Aš myliu Kristiną“. „Kokteiliui“ pavyko rasti dar vieną meilės įkaltį. Klausimas, ar tai neprimena Klaipėdos mero braižo?

Linksmieji tirščiai

Sveikinimų koncertas: „Aš sveikinu savo mylimą Marytę su gimimo diena, linkiu jai viso ko geriausio ir prašau uždėti jai R.Cicino dainą “Aš tavęs niekada nevesiu".