Kokteilis

Šnekamės su savimi visi?

Vakar Augustinas klausė skaitytojų, ar nieko tokio, jei jis kalbasi su savimi.

„Gal tai kokios nors ligos požymis, o gal tai – normalu. Ar ir kiti žmonės taip šnekasi su savimi?“ – teiravosi vyriškis.

Anot Protingo Žmogaus, kalbėjimas su savimi toli gražu nereiškia pamišimo. Priešingai – toks įprotis gali būti naudingas mąstymui ir nuovokai.

„Žmonės su savimi šnekasi gana dažnai. Kaip tvirtina mokslininkai, taip elgiamasi bent kas keletą dienų, o kai kurie su savimi pasišneka ir dar dažniau“, – sakė gerai nusiteikęs skaitytojas.

O kitas „Kokteilio“ gerbėjas net pagyrė vyriškį.

„Teisingai elgiasi Augustinas. Kartais ir aš, kai noriu pasitarti su protingu žmogumi, pasišneku su savimi“, – juokavo skaitytojas.

Ne pamišimas – o norma

Anot Eglės, ne vieną dešimtmetį medikai tvirtino, kad kalbėjimasis su savimi – pirmasis pamišimo požymis. Tačiau jie apsigalvojo. Pasirodo, tai sveika.

Moteris sakė, mokslininkai nustatė, kad tie žmonės, kurie su savimi kalbasi, geriau tvardosi ir labiau kontroliuoja savo elgesį. Kanados psichologai tyrė savanorius, kurie testų metu kalbėjosi su savimi. Žmonės elgėsi impulsyviau, kai jie negalėdavo panaudoti savo vidinio balso ir kalbėtis su savimi. Jie taip pat išmoksta švelniau ginčytis ir geriau priima sprendimus.

„Kokteilio“ pozicija

Kai vienas žmogus kalbasi su savimi, tai – šizofrenija, o kai du milijardai, tai – religija.

Nugirsta pretenzija

– Nusipirkau pas jus energiją taupančią lemputę. Parnešiau namo, įsukau, o ji nešviečia!

– Teisingai. Ji taupo elektrą.

Linksmieji tirščiai

– Ačiū, teta, už dovaną, – dėkoja Petriukas.

– Neverta dėkoti, mano mielasis, – šypsosi teta.

– Ir aš taip manau, bet mama liepė.

Česka (397 719; šiandien žiniasklaidininkų šventė. Skambinkite, o jei turite dovaną – ateikite)